Tarp jų – dar 2002 metais Vilniuje įkurta didžiausia žaidimų kūrimo ir leidybos studija „Nordcurrent“. Per beveik 20 veiklos metų ši lietuvių studija sukūrė ne vieną didelio populiarumo pelniusį žaidimą, pavyzdžiui, 350 mln. atsisiuntimų ir 10 mln. aktyvių vartotojų per mėnesį pritraukiantį „Cooking Fever“.

Vienas iš studijos įkūrėjų ir vadovų Sergejus Trofimovas pabrėžia, kad prie lietuvių kompanijos šiandien prisijungia ne tik tautiečiai, bet ir žaidimų kūrimo talentai iš užsienio valstybių. Kuo Lietuva ir čia siūlomos perspektyvos jiems patrauklios?

Apie žaidimų verslo subtilybes, įspūdingą mūsų šalies interneto greitį ir kodėl šiandien Lietuva yra geroje starto pozicijoje žaidimų kūrėjų Mekos link, kalbamės su studijos vienu iš įkūrėju S. Trofimovu bei šios studijos žaidimo „Murder in the Alps“ dailininkais iš Ispanijos Sergi Dominguez Font ir Alejandro Garcia.
Sergėjus Trofimovas

Į žaidimus niekas nebežiūri pagal geografinę lokaciją

Žaidimų kūrėjai, kaip teigia S. Trofimovas, yra labai kosmopolitiški žmonės, kurių prioritetų sąrašas neapsiriboja viena šalimi, kuriai jie kuria. Jų tikslas – kurti žaidimus viso pasaulio žmonėms.

„Vartotojams, kurie nusprendžia atsisiųsti žaidimą į savo išmanųjį įrenginį, visiškai nesvarbu, kokioje šalyje jis yra sukurtas. Svarbiausias kriterijus jiems – kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis. Būtent todėl žaidimai, kurie yra kuriami Lietuvoje, nelieka nepastebėti. Vienas sėkmingiausių lietuviškų žaidimų „Cooking Fever“ šiandien yra žinomas globaliai, smarkiai išpopuliarėjo ir vienas naujausių žaidimų – „Pocket Styler“.Šio žaidimo sėkmės receptu tapo niekur iki šiol nematytas žaismas – galimybė tapti ne tik mados „influenceriu“ bei kurti rūbų derinius, bet ir pasijusti mados pasaulio kritiku vertinant kitus žaidėjus“, – dalinasi S. Trofimovas.

Anot didžiausios lietuvių žaidimų studijos įkūrėjo, anksčiau dirbantys šioje industrijoje nebuvo priimami rimtai, bet šiandien situacija kardinaliai pasikeitė.

„Seniau pasakymas, kad žmogus pragyvenimui užsidirba kurdamas žaidimus dažnai būdavo palydymas replikomis „o kada jau rimtą darbą pradėsi dirbti“? Bet šiandien jau regime visiškai priešingą situaciją. Svarbiausias pokytis įvyko per pastaruosius 10 metų. Nuolat augant žaidimų industrijai, didėjant biudžetams, žinomumui ir pasirodant vis naujiems žaidimams, žmonės pradėjo į jų kūrimą žiūrėti kaip į rimtą darbą. Tiesa, tokius mitus turėjo paneigti ne tik Lietuva – su klaidingu žaidimų kūrėjo profesijos įsivaizdavimu kovojo tiek Europa, tiek ir JAV“, – pasakoja S. Trofimovas.

Kaip teigia žaidimų studijos įkūrėjas, svarbų vaidmenį žaidimų kūrėjo profesijoje šiandien atlieka šalies dydis. Nuo to priklauso, kiek gerų specialistų dirbs studijoje, tad kuo daugiau gyventojų – tuo didesnė specialistų pasiūla. Šiuo aspektu Lietuvai iš pirmo žvilgsnio yra šiek tiek sudėtingiau, kita vertus – mūsų šalis tampa potencialiu talentingų žaidimų kūrėjų iš viso pasaulio traukos centru. Ir nors niekas nebekreipia dėmesio į šalį, kurioje žaidimas buvo sukurtas, patiems kūrėjams valstybė, kurioje jie pasirenka dirbti – svarbi.

Kodėl tarp žaidimų kūrėjų krypčių – Lietuva?

Vienas Lietuvoje sukurto žaidimo dailininkų – Sergi Dominguez Font – į mūsų šalį atvyko iš Ispanijos. Kaip teigia specialistas, pagrindine to priežastimi yra puiki erdvė tiek profesiniam, tiek asmeniniam augimui. Pasak S. Dominguez Font, šiuo metu Lietuva yra itin gera valstybė darbui žaidimų srityje, su rimtu potencialu išaugti į žaidimų kūrėjų Meką.
Sergi Dominguez Font

„Žaidimų kūryba Lietuvoje šiuo metu yra vis dar auganti rinka, prie kurios dabar – labai palankus laikas prisijungti. Kita vertus, kelionė dirbti į užsienį – taip pat didelis nuotykis, nes reikia adaptuotis ne tik naujoje darbo aplinkoje, bet ir naujoje šalyje. O nauja šalis visada atneša kitokio nei esame įpratę matyti būdo žmones su visiškai kitokiais įpročiais, tradicijomis, šventėmis, maistu, ir, žinoma, kalba. Bet būtent įsimintinų ir sėkmingų žaidimų kūrimas yra geriausias būdas atkreipti talentingų žmonių dėmesį – taip Lietuvoje atsidūriau ir aš“, – dalinasi S. Dominguez Font. Pasak jo, talentingus žmones vienija bendras bruožas – jiems patrauklūs iššūkiai bei galimybė dalyvauti gerų ir kokybiškų žaidimų kūryboj. Lietuvoje tokių įkvepiančių talentų šiandien yra daug, todėl smagu, atvykus iš kitos šalies, dalintis patirtimi ir mokytis iš šios srities profesionalų.

Iš Ispanijos atvykęs dailininkas priduria, kad žmonėms, nusprendusiems tęsti žaidimų kūrėjo darbus kitoje šalyje, labai svarbi darbovietės atmosfera: „Sužinojęs apie galimybę prisijungti prie komandos negalėjau nepasinaudoti tokia proga, todėl iš karto kandidatavau net į dvi pozicijas. To siekiau todėl, kad tai kompanija, kuri sukūrė labai gerą aplinką darbui ir suteikia puikias sąlygas tiek profesiniame, tiek asmeniniame tobulėjime. Žaidimų kūrėjui svarbu jaustis įvertintam, todėl kad ir kur pasaulyje tokia vieta egzistuoja – į ją verta vykti. Vienintelis dalykas, dėl kurio nuoširdžiai gaila – tai, kad apie šią vietą nesužinojau ankščiau“.

Neatgraso net kitoks klimatas

Iš šiltųjų kraštų į Lietuvą atvykę žaidimų kūrėjai žavisi mūsų šalimi ir negaili pagyrų Vilniui. Kita vertus, kaip teigia kitas prie žaidimo dirbęs dailininkas Alejandro Garcia, dar labiau nustebina šalyje veikiantis interneto ryšys.
Alejandro Garcia

„Lietuvos sostinę tikrai nesudėtinga pamilti. Čia yra įspūdingas kontrastas tarp senų ir naujų pastatų, iš daugelio miesto vietų gražiai matosi Neries upė, o Vingio parkas tapo viena mano mėgstamiausių vietų apskritai. Patinka ir tai, kad Vilniaus miestas yra ramesnis ir čia mažiau žmonių nei kitose Europos sostinėse. Taip pat atvykęs į Vilnių buvau labai maloniai nustebęs, kai išbandžiau Lietuvoje veikiančias interneto paslaugas. Jos – geriausios, kokiomis man kada nors yra tekę naudotis. Bet visgi labiausiai man Lietuva patinka dėl savo perspektyvų žaidimų kūrimo sferoje. Gera būti kažko augančio ir reikšmingo dalimi ir prie viso to augimo prisidėti“, – apibendrina žaidimų dailininkas Alejandro Garcia.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)