Anie mūsiškiams, vos tik pasirodžius kokiam kromely, liepdavę užsidėti kaukes. Kad tik kaip nors pažemintų žmones, aspsisprendusius numirti laisvais.
Vienas toks narsuolis prie „Rimi“ krautuvės, užuot, kaip dauguma pavergtųjų, nužemintai užsimaukšlinęs antsnukį, peršovęs apsaugininkui kojas. Policijos pagautas teisme sakęs, kad tai buvusi būtinoji gintis. Jo advokatas iš naujos didžios Vėgėlių giminės spaudos atstovams kartojęs tą patį – tai buvusi jo kliento būtinoji gintis.
Baltos kumelės sapnas? Be abejo. Tik ar nieko tauresnio tie kliedesiai apie būtinąją gintį neprimena? Spėkit iš vieno karto.
Kita vertus, ir spėlioti nereikia. Su tokiu pat baltos kumelės sapnu iškart po niekšo, kuris užuot užsidėjęs kaukę, šaudė į žmogų, Briuselyje apsireiškė valstybės Prezidentas. Vilniuje tuos jo kliedesius, kaip jau įprasta, pakartojo būrys valstybės išlaikomų jo advokatų – nukvakusius personažus priversti vaidinti antrojo po R.Pakso mūsų karaliaus Ūbo patarėjai.
Iš A.Jarry absurdo pjesės kažkokiu būdu pabėgęs Ūbas, dabar vaidinantis Lietuvos Prezidentą, Briudelyje pareiškė, kad jo paties patvirtinta Vyriausybė vasaros pradžioje veikdama grupėje ir iš anksto susitarus vykdė Didžiojo Vado Didžiojo plano sabotažą paskiepyti 70 proc. tautos.
Čia jau ne pora šūvių į apsaugininko kojas. Kulkosvaidžio papliūpa į Vakarų demokratijoms įprastą valdžių padalijimo principą, Lietuvos valdžios šakų bendravimo adamkišką tradiciją ir net Karbauskio prieš kelias dienas išrastą naują logikos rūšį vardu sveika logika.
Kai kaip maršistų poeta urbi et orbi išaiškini, kad vasarą su skiepijimu buvo perlenkta lazda, kas reiškė, jog Prezidentas pyksta, kam taip smarkiai per greitai skiepijami žmones, regis, lieka tik apsikasti lapais, katrų, kaip ir mirčių nuo kovido, kai lietuviai krenta kaip lapai, netrūksta šiuo sunkiu pandeminiu momentu, ir tylėti, kaip tylėjai, kai Veryga vaikščiojo ginkluotas „Glock“.
Nausėda ne iš tų, kurie apsikastų lapais. It koks Stalinas 1937-aisiais, Prezidentas varo apie nesnaudžiančio priešo sabotažą ir nė akutėm nemirksi. Kaip galima taip per akis meluoti?
Taip pat, kaip antivakseris, prie „Rimi“ šaudęs į apsaugininką, ar jo advokatas, tyčiodamiesi iš savo proto likučių, aiškina apie būtinąją gintį, taip ir Nausėda, įsistatęs kiaulės akis, sufleruoja saviškiams, kad čia tokia jo būtinoji gintis. Abu labu tokiu.
Net Blinkevičiūtė, iki šiol pagatava pasirašyti po visais Nausėdos kliedesiais, neištarė nė žodžio.
Nausėda, kaip ir Kepenis bei visi tie, kurie gėdingai išėjo iš Seimo salės, atsisakydami balsuoti už tai, kad piktybiniai antivakseriai patys susimokėtų už testus, o ne kištų ranką į visų mokesčių mokėtojų kišenę, niekaip nekomentavo šaulio išpuolio.
Kitoje šalyje katiną ar šunį peršovus valstybės vadovai kiečiau reaguoja, o čia antivakseris šaudė į žmogų, ir mirtina tyla?
Nausėda negali pagirti šaulio. Dar negali. Dar bijo perlenkti lazdą. Ateities dar tai reikalas. Baigiantis kadencijai, kai reikės mobilizuoti visus vardan tos antrosios kadencijos, tiks ir tai. Bet ir pasmerkti šaulio Nausėda jau negali. Kaip jis gali pasmerkti tipą, kuris yra saviškis iki kaulų smegenų? Štai jei koks Dulkys būtų, tada atsiimtų pagal visą programą.
Savų, o antivakseriai, sąmokslo teorijų skleidėjai, homofobai ir smurtautojai artimoje aplinkoje yra Prezidento atrama, antrasis mūsų karalius Ūbas neišduoda.
Žurnalistė R.Miliūtė antra savaitė bando išklausti Prezidento, ar jis su ponia, prieš įeidami į idėjinių antivakserių smuklę netoli Rietavo, buvo paprašyti parodyti galimybių pasus ar ne, o jai atsako, kad Prezidentas šnapso negėrė.
Tu Prezidento klausi apie lakierkas, o jis atsako, kad buvo be šalbierkos. Pasibaigus Europos Vadovų Tarybai, į kurią Nausėda, atskrido sukinėdamas į visus mikrofonus patenkintą ūsą, kaip jis čia viską sutvarkys dėl sienos, žurnalistai jo klausia, kaip čia taip nutiko, kad ES už sienos su Baltarusija statybą nemokės nė cento, o jis atsako, kad vėluoja į lėktuvą. Užsakomuoju reisu.
Ar taip sunku pasakyti „taip“ arba „ne“? Net Nausėdai, kuriam kone viskas Daukanto aikštėje yra per sunku, atsakyti į klausimą, rodė Nausėdos galimybių pasus ar ne, būtų nesunku.
Bet Prezidentas meluoti šįkart bijo (raukia, kad vėl durnai įklius, nes tie rupūžės patikrins), o jei pasakytų tiesą, tai pakištų saviškius – antivakserių smuklės savininkus, kurių lauktų solidi bauda. Todėl akmuo teprakalba verčiau, draugų jis neišduos tiems, katruos dabar tik slapta beskaito.
Ar antroji kadencija, apskritai valdžia verta to melo ir nuolatinio vyniojimosi iš gaidžio, kuriam Nausėda kasdien pasiryžęs? Ar didžioji politika jam tik apie melą? Virtimą karalium Ūbu – atgrasiu, bailiu ir niekšingu antiherojum, savosios Ūbienės gundomu melais laikytis valdžios?
„Kelintą dieną galvoju, kas buvo to žmogaus galvoje – eiti apsipirkti į „Rimi“ su glocku kišenėje. Iš anksto būti rimtai pasiruošus būtinajai ginčiai, – rašo gerai pakabintą liežuvį turinti daktarė R.Kardonaitė ir priduria. – Geriau būtų prezervatyvą užsidėjęs. Iš anksto pasiruošęs galimiems imtymiems santykiams. Būtų buvę mažiau pasekmių. Atsipirktų antausiu. O dabar.“
Tinka ir Prezidentui. Geriau jau būtų prezervatyvą ant galvos užsimovęs, prieš tarškėdamas kaip sovietinis radijas apie Didžiojo Vado Didžiojo plano sabotažą. Būtų mažiau pasekmių.
Visi būtų supratę, kad Prezidentą fatališkai veikia Pilnatis. Apie EVT posėdį, į kurį atvyko nusiskinti laurų dėl sienos už ES pinigus, bet gavo antausį, apie kurį išsigando net kalbėti, meluodamas, kad vėluoja į reisinį KOP lėktuvo „Spartan“ skrydį, niekas nė klausęs nebūtų.
Atsipirktų patekdamas į „Kakadū“ kaip koks Gražulis. O dabar? Tik giliau į melo pelkę.
