Didžiulė kometa – galimai didžiausia iš kada nors atrastų – artinasi prie vidinės Saulės sistemos. Jos atvykimas planuojamas už dešimties metų, atskleidė naujas tyrimas, kurios išvadas skelbiamos serveryje „arXiv.org“.
Bernardinelli–Bernsteino kometos plotis – maždaug 100 kilometrų, o tai reiškia, kad ji kone tūkstantį kartų masyvesnė nei įprasta kometa. Ji tokia gigantiška, jog astronomai iš pradžių ją palaikė nykštukine planeta, teigta 2021 metų birželį išplatintame pranešime apie jos radimą.
Akylesnė šio astronominio kūno analizė atskleidė, jog jis skubriai juda Oorto debesiu – už milijardų kilometrų nuo Žemės esančiu ledinių uolienų sąvartynu. Pastebėta, kad objektas juda link Žemės ir netgi turi švytinčią skraistę, dar vadinamą koma, o tai abejonių nepaliekantis įrodymas, jog tai ledinė kometa, artėjanti prie sąlyginai šiltos vidinės Saulės sistemos.
Dabar mokslininkai detaliau išanalizavo Bernardinelli–Bernsteino kometą ir gali pateikti gana tikslių skaičiavimų apie jos ekspediciją į Saulę.
Pirmiausia ekspertai nori pabrėžti, kad šis milžiniškas astronominis kūnas Žemei nekelia jokio pavojaus. Šiuo metu Bernardinelli-Bernsteino kometa skrieja Oorto debesiu už maždaug 29 kartus didesnio atstumo, nei skiria Žemę ir Saulę – arba už 29 astronominių vienetų.
Arčiausiai Žemės kometa praskris kažkada 2031 merais, kai, anot mokslininkų prognozių, Bernardinelli–Bernsteino vardo gigantė atsidurs už maždaug 10,97 astronominių vienetų nuo Saulės – visa šalia Saturno orbitos.
Nors tai pakankamai toli Žemės ir žmonės be teleskopų kometos išvysti negalės, tai sąlyginai arčiau nei paskutinis kometos apsilankymas mūsų Saulės sistemoje. Atlikę kometos judėjimo trajektorijos skaičiavimus, tyrimo autoriai padarė išvadą, jog Bernardinelli–Bernsteino kometa paskutinį kartą prie Saulės sistemos buvo priartėjusi prieš 3,5 mln. metų.
Tuomet ji praskriejo už 18 astronominių vienetų. Nuo tada kometa nutolo net 40 tūkst. astronominių vienetų gylin į mįslingąjį Oorto debesį.
„Mūsų išvada, kad Bernardinelli–Bernsteino kometa yra nauja kometa tuo požiūriu, jog neturime duomenų apie ankstesnį jos prisiartinimą arčiau nei 18 astronominių vienetų“, – savo tyrime dėsto mokslininkai. Kitaip tariant, tai reiškia, kad žmogaus akis iki tol jos nebuvo regėjusi.
Už tai, kad galėjome išvysti šią tokią didžiulę ir tolimą kometą, turime būti dėkingi „Dark Energy Survey (DES)“ – nuo 2013 metų rugpjūčio iki 2019 metų sausio trukusiam projektui, kurio metu buvo tiriamas Visatos plėtimasis. Projekto metu mokslininkai sudarė 300 mln. galaktikų pietiniame danguje žemėlapį ir už Neptūno orbitos ribų aptiko per 800 iki tol nepažintų objektų.
Kol ateinantį dešimtmetį kometa vis artės link mūsų planetos Žemės, mokslininkai turės daugybę laiko ją tyrinėti. Akylesnis žvilgsnis į šį dangaus kūną padės mokslininkams geriau suprasti cheminę ankstyvosios Saulės sistemos sudėtį, nes kometos, atkeliaujančios iš Oorto debesies, sąlyginai nepakitusios nuo tada, kai prieš milijardus metų buvo atplėštos nuo Saulės.
Kitą kartą kometa prie Žemės priartės po milijonų metų, todėl dabar mūsų laukia unikali proga ir arčiau susipažinti su ankstyvąja Saulės sistema.
Šaltinis: https://arxiv.org/abs/2109.09852
