Klasikinė architektūra
Tai bendras terminas, apimantis statinių stilius, kurie iškilo Senovės Graikijoje bei Romoje. Tačiau klasikinė architektūra šimtmečiais darė įtaką architektūros bei dizaino judėjimams visame pasaulyje, įskaitant neoklasikinę ir graikų atgimimo architektūrą. Pagal Senovės Graikijos bei Romos statinių dizainą buvo pastatyti kai kurie žymiausi šiuolaikinio pasaulio pastatai.
Klasikinė architektūra yra paremta simetrija ir proporcijomis. Jai būdingos kolonos su dorėninėmis, jonėninėmis ar korintinėmis detalėmis. Statiniams naudojamos tokios medžiagos kaip marmuras, plytos ar betonas. Būdingiausi dizaino motyvai: interjero bagetai, vidutinio nuožulnumo dvišlaičiai stogai, uždengtos pakraigės, dekoratyvūs durų apvadai, „perskelti“ paradinių durų frontonai.
Nors XX amžiuje klasikinę architektūrą pakeitė modernizmas ir šiuolaikinė architektūra, klasikinės architektūros elementai vis dar figūruoja „naujosios klasikos“ stiliuje.