Neabejoju, kad minėti pinigai – 725 milijono vagonėliams ir dar tariamai šimtas su viršumi milijonų valstybinei tvorai – vis tiek atsidurs reikiamose rankose. Dėl tvoros ne kartą minėjau, kad dabar minima suma yra tyčia gerokai sumažinta. Su montavimo ir priežiūros darbais viskas tikrai pasieks 300 milijonų.
Mano manymu, ji jau nupirkta ir guli reikiamuose sandėliuose. Tokia mintis peršasi, nes viešai ir skaidriai perkami tik strypai. Jei perkame tik strypus, „koncertinos“ vielą jau turime?
Dar daugiau painiavos ir raizgalynės netrukus gali įnešti Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT). Latvijai ir Lenkijai teismas priminė, kad bėgliai turi teisę į prieglobstį. O valstybės neabejotinai turi teisę į savo sienų apsaugą. Panašu, kad Europos širdis tiesiog neatlaikė, kai gyvena tarpusienyje savaitėmis. Žmonės juk ne tarakonai.
Tiesa, ką darysime, kai pastatysime savo neįveikiamą tvorą ir gausime tokį pat nurodymą iš EŽTT? Gal reikės šūktelėti pabėgėlius prie sienos atvežusiems Baltarusijos pasieniečiams, kad šie nugabentų savo šalies turistus iki artimiausio migracinio posto? Gal malonėtų ir pasus atiduoti? Gal žmogiškumas bent akimirkai taps tarptautiniu ir abipusiu?
Beje, NATO valstybėse galima naudoti kelių tipų pjaunančią tvorą. Čia prasideda klausimai. O kokie būsimos lietuviškos tvoros parametrai? Ar gali ją tiekti keli skirtingi gamintojai? Ar galima tiekti produkciją mažesniais kiekiais – juk visą užsakymą mažai kas yra pajėgus įvykdyti vienas.
O gal mes tokios vielos atsargų turime pakankamai šalies viduje? Ar kas nors to paklausė? Ir pagrindinis klausimas, kodėl stulpams yra viešasis pirkimas, o „concertinos“ vielai – nėra? Gal Lietuva nestatys tvoros – tik strypus?
Klausimai valdantiesiems dėl konteinerinių namelių taip pat labai svarbūs. Ar atliktas rinkos tyrimas dėl panašių namelių nuomos? Kokie tiekėjai buvo kviesti iš užsienio?
Tik priminsiu, kad pagal aukščiau minėtą sumą mėnesinė vieno namelio nuoma ir patarnavimai kainuotų 1510 eurų. Išdaliję visą sumą 40 tūkstančių pabėgėlių, galėtume visoms šeimoms nupirkti po butą. Ne Kelmėje ar Šilalėje, o Vilniuje. Kaime – po gerą namą.
Ir dar, ką reiškia neskelbtinos derybos – būdas, kokiu bus perkami arba nuomojami nameliai. Turbūt tai, kad su bet kuo galima susitarti bet kaip ir už bet kiek. Na, gal teisę tartis turi ir ne visai bet kas – tik išrinktieji.
Dar vienas retorinis klausimas: kodėl komentuoti mūsų šalies lėšų bergždžią taškymą pastatomas uniformuotas žmogus su antpečiais, o ne vyriausybės vadovė? Gal uniforma sukels žmonėms pasitikėjimą? Šiuo atveju vargiai. Auksiniai šaukštai buvo aiškiai susieti su ministru socialdemokratu. Auksiniai vagonėliai ir tvora – premjerės Ingridos Šimonytės daržas.
Žinoma, pirmyn, siūlykite, gal kas nors turite kokių vagonėlių namie ar sandėliuose? Gal ir tvoros sukaupėte kokį ruloną. Na, tos pjaustančios – koncertinos. Nieko nepešite, nes neskelbtinų derybų metu jau yra susitarta kitaip. Jūs tose derybose nedalyvavote. Gal dar spėtumėte į nuvažiuojantį traukinį, jei skubiai tapsite konservatoriumi.
Neseniai rašiau, kad „milijardas pats nepasivogs“. Klydau. Jis jau pavogtas, tik dar neišdalintas. Dalybos laikinai pristabdytos. Jei daug žinosite, gal ir jums nubyrės. Žinoma, jei esate tikras konservatorius. O kas bus, jei žinosite per daug?