Šiems pasiūlymams penktadienį ministrų kabinetas pritarė.
Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
„Siekiant užkardyti antrinę migraciją, nustatoma, kad prieglobsčio prašytojai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos sieną, yra apgyvendinami nesuteikiant teisės judėti Lietuvos teritorijoje“, – pažymėjo ministrė Agnė Bilotaitė.
Siūloma nustatyti, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.
Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Įstatymu būtų panaikinami kai kurie buvę apgyvendinimo ribojimai, pavyzdžiui, trūkstant apgyvendinimo vietų nelydimi nepilnamečiai nebūtinai privalės būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. Daugiau įgaliojimų priimti sprendimus dėl apgyvendinimo suteikiama Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galėtų būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.
„Nustatoma galimybė riboti prieglobsčio prašytojų įstatymu suteiktas teises, išskyrus materialines priėmimo sąlygas ir būtinąją medicinos pagalbą, nes dėl didelio migrantų masto valstybė gali būtų nepajėgi užtikrinti kai kurių jų teisių įgyvendinimo“, – sakė ministrė.
Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, būtų nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.
„Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privalomo ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, ir tik po jos Migracijos departamento sprendimas galėtų būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Apskundimas nesustabdytų Migracijos departamento priimto sprendimo vykdymo“, – siūlymą pristatė A. Bilotaitė.
Šiuo metu įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties numatytas maksimalus 28 dienų terminas – per tokį laikotarpį prieglobsčio prašytojai gali būti neįleisti į Lietuvą.
Atsižvelgus į augančius nelegalios migracijos srautus, 28 dienų terminas karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu būtų pratęsiamas dar 28 dienoms, kai pasibaigia nurodyti įvykiai.
Pakeitimus Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka, dėl to šaukiama neeilinė Seimo sesija. Premjerė Ingrida Šimonytė informavo, kad Seimo posėdis planuojamas antradienį.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti per 1,5 tūkst. neteisėtų migrantų, daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai – organizuota Baltarusijos režimo akcija prieš Lietuvą.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė praėjusią savaitę valstybės mastu paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Skaičiai auga drastiškai
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatydama šį klausimą ministrų kabineto posėdyje dar kartą pakartojo, jog prieš Lietuva yra vykdomas hibridinis karas.
„Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir neteisėtos migracijos įrankis yra viena iš priemonių“, – penktadienį Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ji teigė, jog nelegalios migracijos skaičiai auga drastiškai, lyginant su praėjusiais metais skaičiai išaugo 20 kartų.
„Gegužės mėnesį mes turėjome tik 70, birželį – apie 500, o liepą – virš 800 neteisėtų migrantų. Šių įstatymų pakeitimų tikslas yra suvaldyti nelegalios migracijos srautus ir jos keliamus iššūkius“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
A. Bilotaitė teigė, jog priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, pagrindinis tikslas – kad procedūros sutrumpėtų iki 10 dienų.
Naujausi duomenys
Nuo ketvirtadienio ryto iki penktadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 37 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Pasak tarnybos, jau trečią parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1546 neteisėti migrantai, daugiausiai – iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių.
VSAT duomenimis, iš 37 pastarąją parą sulaikytų migrantų 22 įkliuvo Varėnos rajono ribose, 13 – Švenčionių, 2 – Lazdijų.
Per praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai pereiti sieną Druskininkų užkardos ruože – tai pirmas toks atvejis liepą. Nuo metų pradžios būtent šios savivaldybės ribose sulaikyta daugiausiai migrantų, pirminiais duomenimis, – 512. Ignalinos rajone sulaikyta 312 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 248, Šalčininkų – 210.
