Kaip pasakoja darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ pastatų CO2 emisijos skaičiavimuose besispecializuojanti BIM ekspertė Monika Dobrovolskytė – išties daug kuo. Tvaresnės ir efektyvesnės statybos gali reikšmingai prisidėti prie CO2 emisijos mažinimo, tačiau tam statybų srityje reikalingos naujos kompetencijos.
Reta specialybė, kuri tampa būtinybe
Įprasta, kad statybose yra skaičiuojamos sąmatos, sąnaudos ir biudžetai, tačiau apie CO2 emisijų vertinimą girdima dar retai. M. Dobrovolskytė sako, kad Lietuvoje dažnas išgirdęs apie jos profesiją gerokai nustemba, nes daugelis gyventojų statybų nesieja su tvarumu ar aplinkosauga, o ir pačiame mūsų šalies statybų sektoriuje CO2 emisijų skaičiavimas dar yra naujovė.
„Dauguma žmonių jau žino, kad vietoje įprasto automobilio renkantis elektromobilį ar dviratį galima sumažinti CO2 emisiją. Daugėja supratimo ir dėl atsinaujinančių išteklių energetikos svarbos. Tačiau pastatas dažnam žmogui yra tiesiog pastatas – niekaip nesusijęs su poveikiu klimatui. Dėl to CO2 skaičiavimai statybose daugeliui skamba kaip tikra egzotika. Visgi, siekiant kovoti su klimato kaita, tai tampa būtinybe. Skaičiuojama, kad statybų sektoriui tenka maždaug 38 proc. pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, todėl mažinti poveikį šioje srityje yra itin svarbu“, – sako M. Dobrovolskytė.
Statybų tvarumu susidomėjo studijuodama
M. Dobrovolskytė pasakoja, kad ji pati labiau domėtis tvaria statyba, pastatų energiniu efektyvumu, tvarumo vertinimo sistemomis pradėjo studijuodama darnių ir energiškai efektyvių pastatų magistrantūros programoje Kauno technologijos universitete. Iki tol ji jau buvo baigusi pastatų inžinerinių sistemų bakalaurą ir spėjusi padirbėti statybų aikštelėje darbų vadovo asistente.
„Studijuodama magistrantūrą supratau, kad pastatų tvarumo tema man yra išties artima ir jau tada kilo minčių, kad norėčiau dirbti su tuo susijusį darbą. Proga tam pasitaikė, kada rašant baigiamąjį magistro darbą, kuris buvo susijęs su energiniu modeliavimu, mano darbo vadovas atkreipė dėmesį į „YIT Lietuva“ bendrovę. Tuo metu, kaip ir dabar, įmonė Lietuvoje bene vienintelė domėjosi šia tema, skyrė jai itin didelį dėmesį, todėl ieškojo šią sritį išmanančių skaitmeninės statybos modeliavimo – kitaip BIM – specialistų. Taigi, prisijungusi prie YIT komandos, pradėjau aktyviai gilintis į tvarumo sritį“, – pasakoja M. Dobrovolskytė.
Siekia ambicingo tikslo
Naujai statomų pastatų energiniu modeliavimu ir CO2 emisijų skaičiavimu M. Dobrovolskytė rūpinasi jau daugiau nei dvejus metus. Mergina pasakoja, kad per juos šioje srityje pasiekta nemažai pažangos ir sukaupta žinių, daug išmokta iš Suomijos kolegų.
„Šiaurės šalyse statybų tvarumui yra skiriama itin daug dėmesio. Pavyzdžiui, visa korporacija yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 metų savo įgyvendinamų projektų CO2 emisiją sumažinti mažiausiai perpus. Džiugu, kad per tokias iniciatyvas statybų tvarumo tendencijos atkeliauja ir į Lietuvą. Nors mūsų šalyje skaičiuojant pastatų CO2 emisijas yra žengiami dar tik pirmieji žingsniai, tačiau jie yra itin svarbūs. Nuo jų priklauso galimybės gyventi ir dirbti tvaresniuose pastatuose ir miestuose, o tuo pačiu svariau prisidėti prie planetos išsaugojimo“, – sako M. Dobrovolskytė.
CO2 skaičiavimai reikalauja specifinių žinių ir gebėjimų
Tačiau, kaip tiksliai tokį, regis neapčiuopiamą dalyką, kaip CO2 emisija paskaičiuoti ir pamatuoti? M. Dobrovolskytė pasakoja, kad tam reikalingos specifinės inžinerinės žinios, gebėjimas apdoroti informaciją, naudotis pažangiomis informacinėmis sistemomis ir programomis, skaičiavimų metodologijų išmanymas. Be to, ši sritis statybose dar yra pakankamai nauja ir greitai besivystanti, todėl reikalauja nuolatinio domėjimosi ir žinių atnaujinimo.
„Jei trumpai, būsimų pastatų CO2 emisijos skaičiavimai atliekami pirmiausiai įvertinus tam tikrus jo parametrus: paskirtį, aukštingumą, preliminarius konstrukcinius sprendimus. Tuomet atliekami paskaičiavimai naudojant skaitmeninės statybos modelius. Jie padeda įvertinti naudojamų medžiagų kiekius. Kitas etapas – visų pastato elementų, detalių, jų ploto ir medžiagiškumo suvedimas į programą. Galiausiai, skaičiavimams užbaigti reikalinga pastato energinio modeliavimo informacija – metinės elektros energijos ir šilumos sąnaudos. Įvertinus visus šiuos faktorius galima išvesti pastato statybų ir eksploatacijos CO2 emisijos rodiklius“, – pasakoja M. Dobrovolskytė.
Darbas, kuriame tobulėjimas neišvengiamas
Anot M. Dobrovolskytės, analizuojant šiuos duomenis išryškėja tam tikros tendencijos, matoma, kurie procesai, medžiagos ir sprendimai nulemia didžiausių CO2 kiekių išskyrimą. Tuomet galima priimti atitinkamus emisiją mažinančius sprendimus. Pavyzdžiui, pastebime, kad didžiausia pastato emisijos dalis tenka medžiagoms, o daugiausiai CO2 išskiria gelžbetonio gaminiai. Dėl to vienas iš raktų siekiant sumažinti statybų poveikį aplinkai – naudoti tvaresnes medžiagas.
„Tokiems paskaičiavimams atlikti reikia išties nemažai visos projekto komandos pastangų, tikslios informacijos ir efektyvių skaitmeninių procesų bei modelių, kurie parengiami pagal mūsų nustatytus reikalavimus. Kiekvieną projektą būtina kruopščiai išanalizuoti, atidžiai peržiūrėti tam tikrų elementų kiekius, programoje surasti tinkamas medžiagas. Kartu tai yra išties įdomus darbas, nes ši statybų sritis sparčiai vystosi, nuolat atsiranda statybos inovacijų ir naujos informacijos. Tai suteikia daug galimybių augti ir tobulėti. Tam daug dėmesio skiria ir įmonė, kuri skatina dalyvauti įvairiuose su statybų tvarumu susijusiuose mokymuose ir konferencijose. Taigi savo darbe turiu galimybę gauti daug žinių“, – sako M. Dobrovolskytė.
Dėmesys statybų tvarumui didėja
Visgi, svarbiausia, anot M. Dobrovolskytės, kad toks darbas padeda prisidėti prie statybų poveikio aplinkai mažinimo, atverti galimybes tvaresnių pastatų ir miestų vystymui. Klimato krizės akivaizdoje tai yra itin aktualu.
„Girdime vis grėsmingesnius mokslininkų perspėjimus dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ir jos padarinių, todėl turime gerai apgalvoti, kokius sprendimus priimame šiandien ir kokią įtaką jie turės ateityje. Statybos nėra išimtis, todėl tvarumo specialistų šioje srityje taip pat turėtų daugėti. Augantis tvarių, energetiškai efektyvių pastatų poreikis bei susidomėjimas tvaria statyba daro šią sritį išties perspektyvia. Juolab, kad ir Europos Sąjunga statybų sektoriui siekia įvesti griežtesnius reikalavimus dėl CO2 emisijos mažinimo“, – sako M. Dobrovolskytė.
M. Dobrovolskytės manymu, jaunų žmonių susidomėjimas su statybų tvarumu ir pastatų energiniu efektyvumu susijusiomis specialybėmis tik didės, o projektų CO2 emisijos rodikliai žmonėms bus tokie pat svarbūs, kaip kad šiuo metu yra energinio efektyvumo klasė.
