Simona prieš 8 metus įkūrė savo prekių ženklą „Nunu“, kurį šiandien renkasi ne tik jaukaus, jaunatviško įvaizdžio mėgėjai iš visos Lietuvos, bet ir svarbiausios gyvenimo šventės laukiančios nuotakos.
„Aš neplanavau, kad kada nors siūsiu. Viskas išėjo netyčia. Mane draugė nusivedė [į audinių parduotuvę – red. past.] ir aš pamačiau, kiek daug yra medžiagų. Žinai, mes suvalkietės. Aš iš karto pagalvojau: jeigu mokėčiau siūti, galėčiau apsirengti, kaip tik noriu. Ir vienokią, ir kitokią suknelę pasisiūti. Mokytis siūti pradėjau dėl savęs. O apie tai, kad kada nors turėsiu prekių ženklą ar verslą, iš kurio galėčiau išgyventi, net nepagalvojau“, – pasakojo Simona.
Laidos vedėjas Rolandas Mackevičius prisiminė Simonos, kaip drabužių kūrėjos, darbų pradžią, kai su jos vyru ir geru savo bičiuliu J. Nainiu svarstė, ką gi šis galėtų padovanoti žmonai gimtadienio proga. Po ilgų svarstymų Jonas išrinko siuvimo mašiną ir pataikė tiesiai į dešimtuką.
„Pamenu, jis kažkur išvyko groti, o aš grįžusi namo radau siuvimo mašiną ir lapelį, ant kurio pieštuku parašyta: „Simute, myliu tave.“ Jis pamatė, kad tai man nebuvo tik užgaida. Kadangi pas draugę ateiti mokytis galėdavau tik tada, kai ji turėdavo laiko, Jonas man nupirko siuvimo mašiną, kad praktikuočiausi namuose, kada noriu“, – pasakojo Simona.
Dar dainuodama grupėje „Pinup Girls“, Simona buvo pasiuvusi ne vieną koncertinę aprangą. Pirmąsias iš jų merginos dėvėjo keliuose koncertuose Londone. Tačiau ji savęs nedrįsta vadinti dizainere ir pripažįsta, kad kai kurių siuvimo niuansų nežino iki šiol. Taip pat atskleidžia, kad savo, kaip drabužių kūrėjos, karjeros pradžioje neretai pirmiausia išsiųsdavusi apdarą užsakovui ir tik tuo atveju, jeigu šis jam patikdavęs, paprašydavusi sumokėti.
Jonas ir Simona skaičiuoja jau 15 metus drauge. Kalbėdama apie santykių ilgaamžiškumą, moteris užsiminė ir apie pertrauką, kuri jųdviejų bendram gyvenimui suteikė „daug gerų dalykų“.
„Man nereikėjo suvokimo, kad mes vienas be kito negalime. Tačiau Jonui reikėjo. Man atrodo, kad tam tikru metu jis nesusitvarkydavo su žinomumu, populiarumu. Visko buvo labai daug, o aš gal buvau labai neįdomi, per daug laiko leisdavau namuose...“ – svarstė Simona.
Tuo laikotarpiu dažnai su J. Nainiu laiką leisdavęs R. Mackevičius pasidalijo kita nuomone.
„Kadangi jūs draugauti pradėjote dar būdami labai jauni, galbūt jam nebuvo aišku, ar tu esi ta vienintelė išrinktoji. Manau, kad daug kas savaitę pabando pabūti vienas be kito. Man atrodo, kad Jonui tada reikėjo tylos, jog suprastų“, – svarstė laidos vedėjas.
„Manau, kad mūsų santykius pirmiausia išlaiko noras. Jeigu tu nenori būti su žmogumi, niekas nepadės. Gali verstis per galvą, bet per prievartą mielas nebūsi ir galų gale tie santykiai iširs. Sėkmės recepto nėra, žmonės labai skirtingi. Man atrodo, kad mes labai papildom vienas kitą ir vienas iš kito per daug nereikalaujame. Nesakome vienas kitam: „Tu privalai ką nors padaryti, kad aš būčiau laimingas.“ Iš tiesų, ar būsime laimingi, priklauso nuo mūsų pačių.
Visi galvoja, kad Jonas – „po padu“, bet jis negalėtų įvardyti atvejo, kai paklausus manęs, ar galėtų, tarkim, išeiti kur nors su draugais, jam būtų uždrausta. Nebent yra draugams pamelavęs, kad neis, esą aš neleidžiu, nors apie tai nieko nežinau [juokiasi]. Jis neturi gauti mano leidimo. Man išvis atrodo, kad nereikėtų reguliuoti, kur kuris gali eiti. Jeigu nepasitiki žmogumi, tu jam drausi labai daug dalykų. Niekas nėra apsaugotas nei nuo išdavysčių, nei nuo kokių nors netikėtumų. Jeigu <...> bijosi, pats sau ėsi smegenis.
Tam, kad suprastum, kad tai yra tas žmogus, reikia išgyventi labai daug dalykų. Tu pasirenki savo kelią eiti kartu su tuo žmogumi. Yra labai daug metodų, kaip galima pasitikrinti, ar tikrai nori būti būtent su juo. Sakykim, ant popieriaus lapo susirašyti visus pliusus ir minusus. Juk dažniausiai, kai galvojame apie skyrybas, matome tik minusus. Tarkim: dabar jis manimi nesirūpina, nesako komplimentų, nedovanoja gėlių. Tačiau žiūrint į laikotarpį, kai buvote kartu, reikia prisiminti ir tai, kas buvo gražaus“, – kalbėjo Simona.
Laidoje Simona sulaukė klausimo ir apie dviprasmiškus jausmus J. Nainio gerbėjams sukeliančius jo išvaizdos pokyčius.
„Aš jam neleidžiu kirpti plaukų, sakau: „Jonai, tikrai ne, būsi mano Džiumandži, Mauglis, Tarzanas. Man labai patinka“, – juokėsi žinoma moteris ir prasitarė, kad kartais juos pati gražina tiesindama tiesintuvu. Beje, anot Simonos, po tiesinimo Jono plaukai tampa tokio paties ilgio kaip ir jos pačios.
Paklausta, kaip reaguoja į komentarus internete, kurių gausu ne tik apie santykius, bet ir apie asmeninius pasiekimus, S. Nainė prisiminė atvejį, kai buvo publikuota pirmoji jųdviejų su humoristu Dominyku Klajumu tinklalaidė „Youtube“ platformoje ir pasipylė nemažai piktų komentarų.
„Man skambina Klajumas ir klausia: „Simute, kaip tu jautiesi?“ Aš jam sakau: „Čia kaip jūs jaučiatės, man tai viskas gerai.“ Aš buvau tam pasiruošusi. Žinojau, kad maišydama popsą su nestandartu negali norėti, kad iškart išeitų labai skanus pyragas. Juk tokio jie dar nėra ragavę. Aš esu pasiruošusi. Yra tokių komentarų, kurie gali įžeisti mamą, tėtį ar kitus artimus žmones. Tai mane žeidžia ir aš tada negaliu atsakyti už save. Jeigu tu mane siunti „ant dviejų raidžių“, aš irgi galiu tave pasiųsti“, – patikino pašnekovė.
Taip pat Simona atviravo, kad yra be galo savikritiška ir dažniausiai nežiūri laidų, kuriose filmuojasi.
Moteris laidoje prisipažino, kad per laikotarpį, kai užsiima drabužių kūryba, ji yra atsidūrusi ir kryžkelėje, kuomet ketino nuleisti rankas. Tada vienam žmogui net buvo pasiūliusi įsigyti jos prekių ženklą „Nunu“.
„Buvau labai pavargusi nuo visko. Mano didžiausia blogybė ta, kad esu perfekcionistė ir visada viską turiu padaryti gerai. Mano pozicija buvo tokia: „Viskas – tik dėl jūsų, o aš jau kaip nors.“
Mano kuriamų drabužių kainos palyginti tikrai nedidelės. Pavyzdžiui, už vestuvinę suknelę man yra sumokėję 900 eurų. Čia įeina ir audinys, ir darbas, ir PVM. Manau, už tokią kainą ir nuomos punkte galima išsinuomoti.
Tikrai pamiršdavau save. Negalėdavau laisvai išeiti pavakarieniauti su bičiuliais, nes tuo metu būdavau, pavyzdžiui, susitarusi su kliente. Savaitgaliais irgi kur nors išvažiuoti būdavo sudėtinga. Buvo atvejų, kai aš savaitgalį laukiu žmogaus, o jis taip ir neatvyksta, nes pamiršta. Labai daug dirbau ir „subyrėjau“.
Esu žmogus, kuris tiki tuo, ką galima paliesti. Man jokios jogos ar kvėpavimai neegzistavo, iki kol visai palūžau. Pamenu, kartą su Jonu grįžome iš „Laumės juostos“, o aš buvau susitarusi su kliente dėl suknelės pasimatavimo. Atsisėdau ir ėmiau verkti. Mano kūnas kaip ir gali eiti, bet psichologiškai negaliu žengti nė žingsnio“, – pasakojo Simona. Ir tada ėmė atsisakyti jai siūlomų projektų, fotosesijų ir kitų idėjų.
„Norėjau tapti nematoma, kad visi nuo manęs atstotų. Visiškai pervargau. Tai nebuvo depresija, tai buvo tiesiog „išsibarstymas“. Kai negali net normaliai išsimiegoti, pailsėti ir tai yra tik tavo pačios kaltė. Tada viskas negerai. Net ir šeimoj negerai, nes tave viskas erzina ir net kalbėtis nenori.
Paprašiau Jono, kad mane nuvestų kur nors, kur man padėtų. Tąkart jis mane nusivedė į kvėpavimo užsiėmimus. Pirmus tris kartus iš dūšios išsiverkiau... Šiuos užsiėmimus lankiau ilgiau nei pusę metų kartą per savaitę.
Dabar dieną aš galiu sau leisti išvažiuoti, kur noriu. Anksčiau atsikėlusi 9 valandą galvodavau, kaip galiu sau leisti taip ilgai miegoti. Nuolatinis savęs ėdimas ir manymas, kad esi nepakankamai gera.
Dabar aš gyvenu fantastiškai. Labai geras posakis, kad nėra gyvenime svarbesnio žmogaus nei tu pati, kad ir kaip egoistiškai tai skambėtų. Tik aš pati esu atsakinga už savo laimę, sėkmę ir karjerą“, – kalbėjo Simona.
Paprašyta pasidalyti patarimu žmonėms, kurie šiuo metu irgi išgyvena sudėtingą laikotarpį, žinoma moteris prasitarė, kad jai gelbėjo suvokimas, jog vienas žmogus gali turėti ne vieną asmenybę, priklausomai nuo tam tikro atvejo. Pavyzdžiui, ji sau yra pritaikiusi bent tris skirtingus vardus. Dar vienas patarimas – susigrąžinti vaikystės įprotį rašyti dienoraštį. Galop nevengti specialistų pagalbos ar pasinerti į naujų pomėgių paieškas.
Kotedžą šiuo metu besinuomojantys Simona ir Jonas Nainiai neseniai įsigijo namą, kurį šiuo metu įsirengia.
„Mes niekada nebuvome centro žmonės, kuriems būtinai reikėtų ten nusipirkti butą. Mums reikia kiemo, grilio, terasos, į kurią galėtų atvykti draugų, kur aš galėčiau pripilti baseiną sesers vaikams. Man kiemukas labai reikalingas“, – kalbėjo Simona.
Laidos žiūrovui pasiteiravus, ar persikėlimas į didesnę erdvę iš tiesų nėra susijęs su noru pagausinti šeimą, Simona aiškiai atsakė į klausimą: „Ne, nesilaukiu.“
Jonas ir Simona neretai sulaukia klausimų, kodėl dar neturi vaikų. Į jį pora atsako paprastai: „Mes jau turime vaikų – tris Maltos bišonus.“
„Ateityje jų tikrai bus, – surimtėjo Simona. – Kol kas mes gyvename labai gerą gyvenimą. Kai kam atrodo, kad tai labai egoistiška, savanaudiška. Aš žinau, kad tai, kaip aš gyvenu dabar, man labai patinka. Vaikus be proto myliu. Tiek aš, tiek Jonas. Kada nors jų bus, tačiau dabar mudu esame nusprendę gyventi taip, kaip gyvename. Kiekvienas žmogus turi klausimą, kuris jį tiesiog „užknisa“, nes ištisai yra užduodamas. <...>. Šitas klausimas kartais priversdavo pasijusti nevisavertiškai, nes kiti jau ir 25-erių turi vaikų. Juolab kad mes susituokę tiek metų. Kiek žmonių yra pasakę, kad mes nesame tikra šeima, nes neturime vaikų. Aš sakau, kad kartais mes netgi galime būti pavyzdys toms šeimoms, kurios turi vaikų, nes esame didesnė šeima nei tie, kurie augina dvi, tris ar keturias atžalas. Mat jie neturi tokio ryšio. Vaikai ateina į tavo gyvenimą, užauga ir išeina. Ir tada senatvėje lieki tu ir tavo vyras. Man labai svarbus ryšys tarp manęs ir mano vyro. Noriu išlaikyti tą ryšį tokį, kad tada, kai užaugs ir išeis mūsų vaikai, aš nenorėčiau, pavyzdžiui, paslėpti jo protezų.“
Laidos vedėjui pasiteiravus, ar pora nėra svarsčiusi įsivaikinimo varianto, S. Nainė patikino palaikanti tokius porų sprendimus.
„Aš netgi esu sakiusi, kad norėčiau turėti du savo vaikus ir paskui įsivaikinti. Aišku, jeigu leistų finansai. <...>. Netgi su Jonu esame pakalbėję, kad, jeigu jau būtų tokia situacija, aš gal net norėčiau kitos tautybės vaiko“, – pasakojo Simona ir atskleidė, kad labiausiai norėtų dvynukų.
Paklausta, ar yra valdinga žmona, Simona Nainė pripažįsta, kad yra tik vieną kartą trenkusi savo vyrui Jonui, nes buvo už ką.
„Bet paskui pasigailėjau, nes esu labai prieš fizinį ir psichologinį smurtą. Esu valdinga, bet noriu būti teisinga. Anksčiau gal ir būdavo taip, kad turėdavo būti mano tiesa, betgi gyveni ir mokaisi. Jonas mane labai daug ko išmokė: kaip atsiprašyti, būti geresnei, klausytis, neužgožti kitų žmonių. Jis savyje turi labai daug, tad, jeigu tik moki iš jo pasiimti, tas valdingumas gali greitai būti sutvarkytas“, – kalbėjo žinoma moteris.
