Kaip teigia VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius Saulius Vasarevičius, žiedinės ekonomikos idėjos paveiks ir gamintojus, ir vartotojus, kurie vis labiau rinksis mažiau aplinką teršiančius gaminius.
Kas paskatino žiedinės ekonomikos idėjų atsiradimą?
Profesoriaus manymu, tvaresnės ir labiau gamtą saugančios ekonomikos idėjų atsiradimą lėmė visiems gerai žinomas bei suprantamas veiksnys: „Pasaulio gyventojų skaičius nuolat auga. Tuo pat metu mes vis daugiau vartojame. Visa tai daro įtaką didėjančiai žaliavų ir gamtinių išteklių paklausai, o mūsų vartojami gaminiai ir produktai santykinai greitai tampa atliekomis. Be to, žaliavų gavyba ir naudojimas daro didelį poveikį aplinkai.
Visa tai lėmė poreikį ieškoti sprendimų, o vienas iš perspektyviausių yra žiedinės ekonomikos idėja. Jos praktinis įgyvendinimas padės sumažinti ir gamtinių išteklių sąnaudas, ir susidarančių atliekų kiekį“, – teigia S. Vasarevičius.
Poveikis atskiriems pramonės sektoriams
Europos Parlamento pateiktame plane siekiama daugiau dėmesio skirti sektoriams, kuriuose suvartojama daugiausiai išteklių ir kuriuose žiediškumo potencialas yra didelis. LR aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vyr. specialistės Virginijos Vingrienės teigimu, žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimas labiausiai palies ir įneš daugiausiai pokyčių bei naujovių elektronikos, tekstilės (drabužių, avalynės), pakuočių, maisto pramonės srityse.
„Esminį dėmesį skiriant atliekų prevencijai dar produktų projektavimo procese, užtikrinant patvarių, ilgaamžiškų, suremontuojamų, atnaujinamų, pakartotinai panaudojamų, perdirbamų produktų gamybą, užprogramuojamas aplinkos, žaliavų ir energijos tausojimas ir mažinamas atliekų susidarymas“, – sako V. Vingrienė, kalbėdama apie alternatyvų atliekų mažinimo bei aplinkos saugojimo būdą skirtinguose pramonės sektoriuose.
Vyr. specialistės manymu, atliekų perdirbimo linkme siekiama kreipti paramos, inovacijų diegimo skatinimo prioritetus, mokslinių tyrimų ir naujausių inovatyvių sprendimų paieškas ir jų paskatas. Numatoma ir esamų technologijų modernizavimas, išnaudojant jas ir pritaikant naujausių žiedinės ekonomikos iššūkių įgyvendinimui. Be to, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas visuomenės švietimui, bendruomeniškumo iniciatyvoms ir projektams, skatinant tausaus tvaraus atliekų susidarymą mažinančio ar beatliekio vartojimo, daiktų mainų, teisingo kokybiško pirminio atliekų išrūšiavimo skatinimo, maisto nešvaistymo ir nešiukšlinimo iniciatyvas.
Didelis maisto švaistymas – kaip bus kovojama su šia problema?
ES kasmet išmetama net 20 proc. pagaminamo maisto. Dėl šios priežasties EP nariai ragina iki 2030 m. šį skaičių sumažinti perpus pagal „Nuo ūkio iki stalo“ strategiją, kurios tikslas – sąžininga, patikima ir aplinkai palanki maisto sistema. Ja bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius. Be to, ši strategija užtikrins ekologiškų produktų pasiūlos ir paklausos didinimą valstybėms narėms.
Vertindamas žiedinės ekonomikos poveikį maisto pramonėje, profesorius kaip efektyviausią prevencinę priemonę tam įvardija maisto švaistymo mažinimą. „Tuo tarpu susidarančias maisto atliekas nesudėtinga vėl panaudoti gaminant kompostą bei biodujas, tačiau tam būtinas atskiras maisto atliekų surinkimas“, – teigia jis.
Kaip pasikeis ES piliečių kasdienybė?
Ilgą laiką mūsų vartotojiškumas veikė „nusipirkau, suvartojau, išmečiau“ principu. Žaliavos virsdavo gaminiais, o šie – sąvartynuose nugulančiomis atliekomis. Tačiau žiedinės ekonomikos įsigaliojimas gali stipriai pakeisti dabartinę ES gyventojų kasdienybę.
Kalbėdamas apie esminius pokyčius visuomenėje, Saulius Vasarevičius tikisi, kad mūsų vartojimas mažės ir pirksime tik tai, ko mums iš tikrųjų reikia. Anot profesoriaus, bus išplėtota prekių (automobilių, buitinės technikos, elektronikos ir kt.) dalinimosi paslauga. Naudosimės bendromis paslaugomis ir produktais pagal savo poreikius, užuot pirkę juos atskirai. Visi gaminiai tarnaus ilgiau, juos bus lengva remontuoti pakeičiant vieną nedidelį sugedusį bloką. Pakuočių ženkliai sumažės, jos bus daugkartinio naudojimo bei lengvai perdirbamos ir įtrauktos į išplėtotą depozito sistemą. Daugiau naudosime vietinių prekių – taip bus užtikrinama geresnė jų kokybė ir bus išvengta nereikalingo transportavimo.
Plastikinių maišelių, skardinių, vienkartinių indų ir kitų pakuočių likimas
Ne paslaptis, kad plastiko ar kitos pakuotės yra užvaldžiusios parduotuvių lentynas, o be šių dalykų daugelis žmonių neįsivaizduoja savo kasdienybės. Vis dėlto, kaip teigia S. Vasarevičius, jų reikės atsisakyti, šiuos pakeis daugkartinio naudojimo gaminiai.
„Dabar gausiai naudojamų plastikinių maišelių, pakuočių, skardinių, vienkartinių indų mažės dėl teisinių ir ekonominių priemonių. Neperdirbami plastiko gaminiai palaipsniui bus išstumti iš rinkos. Bus skatinami ir vystomi daugkartinio naudojimo bei lengvai perdirbami gaminiai.
Keičiasi ir patys vartotojai. Ypač stebint išsilavinusią jaunąją kartą matyti, kaip jie daugiau dėmesio skiria atsakingai rinkdamiesi prekes, prioritetą skirdami labiau aplinkai draugiškoms. Jų gyvenimo būdas, vartojimo įpročiai skiriasi nuo vyresniųjų. Jie mielai naudojasi dalinimosi paslauga, aktyviai rūšiuoja atliekas“ – sako profesorius.
Paklaustas savo nuomonės, ar Europos Parlamentas pasiruošęs per 30 metų įgyvendinti visus minėtus planus, profesorius S. Vasarevičius neslepia, kad Europos Sąjungos narės yra ekonomiškai pajėgios praktiškai realizuoti žiedinės ekonomikos idėją. Svarbu, kad būtų reguliuojami žaliavų ir prekių srautai iš kitų pasaulio regionų, kur šią idėja bus sunku įgyvendinti.