Lietuviškose socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose pasidalinta amerikiečių organizacijos „C-Fam“ straipsniu, kuriame aršiai kritikuojamas Jungtinių Tautų „Bendrasis komentaras Nr. 25“. „C-Fam“ arba Šeimos ir žmogaus teisių centras yra Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kraštutinių dešiniųjų pažiūrų organizacija, pasisakanti prieš abortus, už tradicinės šeimos sąvoką, aršiai kritikuojanti LGBT bendruomenę. Prieš kelerius metus taip pat paaiškėjo, kad Donaldui Trumpui dar būnant JAV prezidentu, ši organizacija darė didelę įtaką Jungtinių Tautų priimamiems sprendimams.
Straipsnyje, kurį patalpino minėta organizacija, teigiama, esą Jungtinės Tautos siekia legalizuoti seksualinio pobūdžio turinio dalijimąsi tarp vaikų, vyriausybėms perduoti galią nustatyti, koks turinys internete vaikams gali būti leidžiamas, patikimas, o koks ne (organizacijos teigimu, ši prerogatyva turėtų priklausyti tėvams).
Straipsnyje taip pat pateikiamos dokumento citatos, bet tik tos, kurios gali skambėti kontroversiškai, neatsižvelgiant į visą dokumento esmę.
Esminiai straipsnio teiginiai ir kritika, pažerta „Bendrajam komentarui Nr. 25“ yra šie:
1. Dokumentu siekiama perduoti galią spręsti, koks turinys internete vaikams yra patikimas ir tinkamas, verslams ir vyriausybėms, nors daugumos nuomone tokia teisė turėtų priklausyti tik vaikų tėvams. Tai būtų labai žalinga, nes socialiniai tinklai nesibodi vaikams rodyti pornografinį turinį, o dešiniųjų politinių pažiūrų tinklalapiai ir informacija yra blokuojama.
2. Dokumentu siekiama vaikams ir paaugliams suteikti laisvą prieigą prie bet kokios informacijos internete iš bet kokių šaltinių, nors daugelis tėvų tam prieštarautų.
3. Kadangi Jungtinių Tautų atstovams vaikai nurodė, kad juos domintų turinys, susijęs su intymia sveikata, seksualumu, protine sveikata, brendimu, reprodukcine sveikata, Jungtinės Tautos dokumente pareiškė, kad būtent toks turinys turi būti prieinamas. Kalbant apie reprodukcinę sveikatą Jungtinių Tautų dokumente turimi omenyje abortai.
4. Jungtinės Tautos siekia legalizuoti „sekstingą“ – intymių žinučių ir kitokio turinio, pavyzdžiui, intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų, apsikeitimą, kai tai daro įvairūs žmonės, įskaitant vaikus, o seksualinis turinys gali būti siunčiamas ir nepažįstamiems asmenims.
Komentuodami minėtą straipsnį socialinių tinklų vartotojai dar labiau sutirštino spalvas, tvirtindami, kad „Jungtinės Tautos ragina kurti internetinius kanalus, kad vaikai galėtų dalytis pornografija“ ir kad „Įteisinus homoseksualumą, pereisime į kitą etapą - laipsnišką pedof!l!jos legalizavimą.“ (aut. past. – komentarų kalba netaisyta).
Iš tiesų, minėtame „C-Fam“ patalpintame straipsnyje naudojama propagandos technika dar žinoma, kaip „faktų parinkimas“ (angl. card stacking). Aptariant Jungtinių Tautų dokumentą visiškai ignoruojami tam tikri jo punktai, cituojant tik kontraversiškas, išankstinį organizacijos nusistatymą patvirtinančias pastraipas, kurios be papildomo paaiškinimo gali klaidinti skaitytoją.
Visą „Bendrojo komentaro Nr. 25“ tekstą galima rasti čia.
Iš tiesų, dokumente nekalbama apie jokį pedofilijos ar pornografijos vaikams legalizavimą. Daugiausia dėmesio komentare skiriama būtinybei užtikrinti, kad skaitmeninės technologijos ir aplinka, įskaitant socialinius tinklus, technologijas, įrenginius ir kita, būtų prieinami vaikams, nes šios technologijos smarkiai prisideda prie vaikų raidos, įgūdžių tobulėjimo ir patys vaikai pripažįsta, kad šie išradimai jiems yra svarbūs.
Kitas aspektas, kuriam dokumente skiriamas ypatingas dėmesys – kaip pasaulio vyriausybės turėtų užtikrinti, kad vaikus pasiektų jų amžiui tinkamas turinys, kad vaikai nebūtų išnaudojami, nebūtų apribota jų laisvė gauti patikimą informaciją, o į technologijų pasaulį juos saugiai galėtų įvesti tėvai.
Dokumente rašoma: „Skaitmeninių prietaisų naudojimas neturėtų būti kenksmingas, taip pat jis neturėtų pakeisti vaikų tarpusavio, vaikų ar tėvų ar globėjų bendravimo. Valstybės šalys turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į technologijų poveikį ankstyviausiais gyvenimo metais, kai smegenų plastiškumas yra maksimalus, o socialinė aplinka, ypač santykiai su tėvais ir globėjais, yra labai svarbūs formuojant vaikų pažintinę, emocinę ir socialinę raidą. Pirmaisiais metais gali prireikti atsargumo priemonių, atsižvelgiant į technologijų projektą, tikslą ir naudojimą. Tėvams, globėjams, pedagogams ir kitiems susijusiems subjektams turėtų būti teikiami mokymai ir patarimai dėl tinkamo skaitmeninių prietaisų naudojimo“.
Taigi, dokumentu nesiekiama sumenkinti tėvų rolės, nustatant, koks bus vaiko santykis su technologijomis, tačiau siekiama užtikrinti, kad tėvai suprastų, kaip supažindinti vaikus su skaitmenine aplinka saugiai.
Komentare taip pat užsimenama, kad valstybės turėtų įsipareigoti atsižvelgti į visus vaikus, koks turinys jiems būtų tinkamas, bei įpareigoti verslo atstovus užtikrinti, kad netinkamas turinys nepasiektų vaikų ir jie galėtų gauti maksimaliai savo amžiaus grupei pritaikytą informaciją.
Skyriuje „Išsami politika ir strategija“ nurodoma, kad „šios Konvencijos šalys, turėtų įgyvendinti priemones, apsaugančias vaikus nuo rizikos, įskaitant kibernetinę agresiją ir skaitmeninių technologijų palengvintą bei internetinį vaikų seksualinį išnaudojimą ir prievartą, užtikrinti tokių nusikaltimų tyrimą ir suteikti žalos atlyginimo ir paramos aukoms vaikams.“, taigi, komentaru siekiama užtikrinti geresnę vaikų apsaugą internete, o ne, atvirkščiai, pažeisti jų teises suteikiant prieigą prie pornografijos.
Vis dėlto, bene daugiausia pasipiktinimo socialiniuose tinkluose sulaukė dokumento punktas, kuriame sakoma, kad vaikai Jungtinių Tautų atstovams pareiškė jaučiantys didelį poreikį turėti asmeninę skaitmeninę erdvę, kurioje būtų galima rasti informacijos ir diskutuoti psichinės, reprodukcinės, seksualinės sveikatos klausimais, rasti informacijos apie seksualumą, brendimą. Taip pat respondentai nurodė norintys gauti tokią informaciją nesijaudindami dėl perdėto duomenų rinkimo internete, taigi, tokia erdvė turėtų būti saugi ir privati.
Dėl šios priežasties Jungtinių Tautų dokumente nurodoma, kad svarbu užtikrinti vaikų teisę į tokią erdvę, tačiau taip pat skirti didelį dėmesį saugumo užtikrinimui ir informacijos patikrai, kad vaikai gautų tikrą informaciją svarbiomis temomis, nebūtų klaidinami, jiems būtų prieinamas turinys, kuriuo skatinamas sveikas, aktyvus gyvenimo būdas.
Netiesa, kad šiuo Jungtinių Tautų komentaru siekiama legalizuoti apsikeitimo intymiu turiniu su vaikais platformas ar vaikų pornografiją. Atvirkščiai, įsigilinus į visą komentaro tekstą, akivaizdu, kad šalys, kurioms šis dokumentas aktualus, raginamos skirti didelį dėmesį vaikų apsaugai ir jų teisių užtikrinimui.
Viename komentaro punkte kalbama apie veiklą, kai vaikai seksualinio pobūdžio turinį siunčia vieni kitiems asmeniniam naudojimui, tačiau dokumentu neraginama kurti jokių platformų, skirtų vadinamam „sekstingui“, juo labiau, nekalbama apie intymaus turinio siuntimą nepažįstamiesiems ar suaugusiems asmenims.
Viename punkte išdėstoma tokia mintis: „Negalima kriminalizuoti vaikų pačios sukurtos seksualinės medžiagos, kurią jie turi ir (arba) dalijasi sutikus ir tik savo asmeniniam naudojimui. Reikėtų sukurti vaikams tinkamus kanalus, kad vaikai galėtų saugiai kreiptis patarimo ir pagalbos, kai tai susiję su pačių sukurtu seksualinio pobūdžio turiniu.“
Taigi, dokumentu siekiama kalbėti apie tokių poelgių pasekmes, pranešti, kur kreiptis pagalbos ir akcentuojama, kad tokiai veiklai, kai ji vykdoma savo noru ir neplatinant intymios medžiagos trečiosioms šalims, negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Remiantis šia informacija, „Melo detektorius“ vertina teiginius, esą Jungtinių Tautų išleistu komentaru siekiama legalizuoti vaikų pornografiją, kurti specialiai dalijimuisi pornografija skirtus kanalus kaip melagingus.
Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti vaikų teisę į saugią, jų amžiui pritaikytą skaitmeninę aplinką. Taip pat akcentuojamas saugus ir profesionalus informavimas jautriomis intymiomis temomis, pagalba patyrus skriaudą internete. Dokumentu nėra raginama platinti pornografiją vaikams ir toks elgesys jame jokiu būdu nėra pateisinamas.
