Tad, tai, kas veikia, kas yra pokyčiui būtina – liks. Keičiame tas kontrolės priemones, kurios neturi prasmės, trukdo veikti, yra neracionalios. Tai, kas į Alkoholio kontrolės įstatymą įrašyta ne remiantis mokslininkų duomenimis, o fantazija.
Taigi, planuojami trys pokyčiai.
1. Alkoholį įsigyti, turėti ir vartoti galinčių asmenų amžių grąžinti iki 18 metų.
Paprastai sakant, suaugusį žmogų traktuoti kaip suaugusį. Turime labiau pasitikėti jaunimu, sugražinti jiems teisę į laisvę ir atsakomybę už savo veiksmus. Tik taip tos atsakomybės ir išmokstama. Jei žmogus gali atsakyti už savo poelgius prieš teismą, su ginklu tarnauti kariuomenėje, tuoktis ir rinkti tuos pačius politikus – jis gali susiorientuoti visuomenėje, kurioje egzistuoja alus, vynas, ir be politikų demonstruojamo kieto ir nepagarbaus kumščio.
Žinoma, uždraudusieji nusipirkti suaugusiam žmogui alaus meta neginčijamą argumentą – kuo vėliau žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo mažesnė tikimybė įgyti priklausomybę. Tai kodėl tada šis draudimas negalioja iki 25-erių? Apskritai, didžiausią rizika tapti priklausomu nuo alkoholio atsiranda dėl aplinkos – tėvų, artimųjų priklausomybės. Į tai ir galėtume koncentruotis.
Išskirti 18-20 m. jaunimo grupės, kaip išskirtinai rizikingos nesaikingai vartoti alkoholį, nėra prasmės. Kaip ir nereikia savęs apgaudinėti, kad šio amžiaus žmonės nėra jo vartoję. Prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė 11-15 metų vaikų jau buvo bent kartą vartoję alkoholio. Džiugu, kad kiti tyrimai rodo nuoseklų alkoholio paplitimo mažėjimą tarp nepilnamečių, to ir toliau reikia kryptingai siekti.
Draudimas pilnamečiams niekaip neugdo supratimo apie kultūringą ir saikingą vartojimą, o juk toks yra alkoholio kontrolės politikos tikslas (ne 0 procentų – kaip galbūt norėtų dalis politikų).
Žinau istorijų apie abiturientus, kurie planuotą mokslų baigimo šventę restorane įsigaliojus šiam draudimui perkėlė į sodybą. Puikiai suprantame, kodėl ir kur rizikų yra daugiau. Kiekviena lazda turi du galus, kiekvienas nepagrįstas draudimas turi šalutinių poveikių.
2. Patikslinti nuostatas, apibrėžiančias alkoholio reklamos draudimą.
Svarbu pabrėžti, kad reklamos atšaukimas nėra svarstomas. Tobulinami atskiri įstatymo straipsniai, numatantys kaip tas draudimas veikia. Tie, kurie surašyti paskubomis, privedę prie žurnalo plėšymo ir kontroliuojančių institucijų savivalės. Kai vietų interpretacijoms daug, nesusipratimų kyla nuolat, o tai trukdo normaliai veikti tiek restoranams, tiek gamybos įmonėms ir kitam verslui.
Pakeisime įstatymą taip, kad vyno pardavėjai galėtų informuoti apie vyno gaminimo būdą, o mažas bravoras savo Facebook paskyroje pasidalinti informacija apie tai, kokį alų sukūrė. Dėl to siūlome alkoholio reklama nelaikyti:
• Informacijos apie alkoholinius gėrimus juos gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose (leidžiant tik nemokamą įrašų sklaidą).
• Objektyvios pažintinės, mokslinės, istorinės informacijos apie alkoholinio vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, apdovanojimus.
• Užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo teksto.
• Ant alkoholinių gėrimų prekių esančių nuorodų, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras.
Reklamos draudimas liks, tačiau kvėpuoti verslui bus lengviau. Juk mes negyvename beorėje erdvėje, reklama mus pasiekia iš užsienio, iš pažįstamų.
3. Leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 10 iki 20 val. kiekvieną savaitės dieną.
Tai reiškia vieną laiko ribojimo pokytį – sekmadienio suvienodinimą su kitomis savaitės dienomis.
Įrodymais grįstas yra draudimas prekiauti alkoholiu ryte. Tai priemonė kovoti su priklausomybėmis – apriboja galimybes priklausomiems nuo alkoholio žmonėms įsigyti alkoholio prieš darbo pradžią.
Prekybos kitu metu draudimas – fantazijos ir susitarimo klausimas. Iš kurio keisčiausias – sekmadienio išskyrimas, sukeliantis nepatogumų ne vienam, skambėjęs anekdotais apie pasimetusius parduotuvėse turistus.
Toks draudimas tik skatina žmones ieškoti nelegalių alternatyvų. Regionuose, kur santykinai didesnė dalis žmonių kenčia nuo alkoholinių gėrimų priklausomybės, šis draudimas gali būti lengvai apeinamas, gali didinti nekokybiškų ir nelegalių svaigalų vartojimą.
Įdomus faktas – masiškai blaivumą įvairiose darbovietėse tikrinančios bendrovės duomenimis, toks draudimas pirmuosius kelis mėnesius tikrai veikė ir neblaivių ateinančių pirmadienį buvo gerokai sumažėję. Po kelių mėnesių – statistika grįžo į prieš draudimą buvusį lygį.
Apibendrinant, amžius, laikas ir reklamos draudimo tobulinimas – pagrindiniai dalykai, kuriuos keisime. Taip pat keletą mažesnių niuansų. Pavyzdžiui, sieksime atsisakyti nuostatos, kad alkoholinių prekybos sandėlis būtinai turi būti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip sandėlis. Kaip tada padeda kovoti su priklausomybių problema – neaišku, kaip tai trukdo veikti restoranams – akivaizdu.
Alkoholio kontrolės politika turi padėti vystytis kultūrai, saikingam vartojimui, o ne būti butaforinių draudimų rinkinys.