Apie tai skelbia slovakų leidinys „Dennik N“.
Valstybinis institutas nepriėmė sprendimo rekomenduoti šalies gyventojus skiepyti rusiška vakcina, nes tam neturi pakankamai informacijos. Tai bendra instituto ir sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė.
Akcentuojama, kad Slovakijos inspektoriai negali taip įvairiapusiškai įvertinti vakcinos, kaip kad tai gali padaryti Europos vaistų agentūra.
Institutas tvirtina, kad buvo atlikti vakcinos sterilumo, pirogeniškumo, pH, skaidrumo, spalvos, anomalinio toksiškumo, specifinio aktyvumo, matomų mechaninių priemaišų, konkrečių baltymų koncentracijos ir išvaizdos tyrimai.
Bet vien remiantis šiais testais negalima daryti galutinių išvadų dėl vakcinos veiksmingumo ir saugumo naudoti.
Slovakijos institutas taip pat negavo visų dokumentų, susijusių su vakcinos gamyba ir saugumu, būtinų vertinimui.
Itin svarbiu atradimu tapo faktas, kad į Slovakiją importuota vakcina nėra identiška vakcinai, kurios rezultatai buvo aptarti prestižiniame mokslo žurnale „The Lancet“. Jos ne tokios kaip tos, kurios naudojamos kitose šalyse.
Iki šiol Slovakijos valdžia savo sprendimą įsigyti rusiškos vakcinos grindė būtent „The Lancet“ tyrimo rezultatais.
Po Slovakijos valstybinio instituto tyrimo Slovakijos sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į kitą laboratoriją su prašymu patikrinti vakcinos saugumą, tačiau rezultatai bus žinomi tik savaitės pabaigoje.
Slovakija kovo pradžioje gavo pirmąją 200 000 dozių „Sputnik V“ vakcinos siuntą. Šalis užsisakė iš viso 2 mln. dozių šio rusiško preparato, kurio dar nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra (EVA).
Delfi primena, kad Slovakijoje slaptas susitarimas pirkti rusišką vakciną nuo pandeminio koronaviruso „Sputnik V“ išprovokavo politinę krizę.
Buvusio premjero Igorio Matovičiaus kabinetas tapo pirmąja Europos vyriausybe, žlugusia dėl savo veiksmų valdant koronaviruso pandemiją.
Politinė krizė prasidėjo, kai į viešumą iškilo informacija apie slaptą susitarimą įsigyti 2 mln. dozių rusiškos vakcinos „Sputnik V“. Šis premjero populisto I. Matovičiaus žingsnis išprovokavo koalicijos partnerių pasipiktinimą.
Dvi iš koalicijos partnerių – „Laisvė ir solidarumas“ (SaS) bei „Už žmones“ – pareikalavo premjero atsistatydinimo, kad būtų išsaugota koalicija, parlamente turinti tvirtą daugumą.
Krizė paralyžiavo vyriausybės darbą vienoje iš labiausiai pandemijos paveiktų Europos Sąjungos valstybių.
