Estijoje visai neseniai viešėjęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas dar iki atvykimo išreiškė tvirtą Londono palaikymą ir įsipareigojimą padėti Baltijos šalims dorotis su Rusijos keliamais saugumo iššūkiais. Standartinės, diplomatinės frazės.
Darbinio vizito Estijoje metu Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas susitiko su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais, tarp jų ir Gabrieliumi Landsbergiu.
Susitikimo metu buvo apsikeista pozicijomis dėl santykių su Kinija ir Rusija, bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis, ekonominio bendradarbiavimo perspektyvų, bendradarbiavimo NATO formate, taip pat aptartas ir Londono sprendimas Lietuvai ir kitoms keturioms ES šalims netaikyti nuolaidos darbo vizoms gauti.
Nors tai nebuvo ypatingas susitikimas, tačiau Kremliaus propagandai pro akis jis neprasprūdo. „Rubaltic.ru“ portalas šį susitikimą palydėjo pareikšdami, jog Jungtinė Karalystė naudoja prieš Rusiją nukreiptą retoriką, kaip priedangą savo užsienio politikos doktrinoje, vadinamoje „Globali Britanija“ (angl. „Global Britain“), įvardinamiems tikslams pasiekti.
Baugina Globali Britanija
Teigiama, esą Londonas nori pasinaudoti Baltijos valstybėmis ir Ukraina kaip įrankiais, siekiant susilpninti Europos Sąjungą ir pakenkti Vokietijos ir Prancūzijos aljansui. „Globali Britanija“ yra Jungtinės Karalystės konservatorių vyriausybės sukurtas devizas, skirtas apibendrintai įvardinti šalies užsienio politikos tikslus po šalies išstojimo iš ES.
Pirmą kartą šis devizas, dabartine savo prasme, nuskambėjo 2016 metais tuometės Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalboje Konservatorių partijos konferencijoje.
Šis devizas buvo skirtas parodyti JK užsienio partneriams, kad po „Brexit“ Jungtinė Karalystė netaps į šalies vidų susikoncentravusia, izoliacionistine valstybe, o atvirkščiai – plėtos savo užsienio politiką ne tik Europoje, bet ir už jos ribų, sieks prisidėti sprendžiant globalius iššūkius.
Theresa May, kalbėdama apie šalies ateitį palikus ES ir „Globalią Britaniją“ teigė: „Noriu, kad būtume tikra „Globali Britanija“ – geriausia draugė ir kaimynė mūsų partneriams Europoje, tuo pat metu būdami šalimi, veikiančia ir už Europos sienų. Šalimi, kuri žengia į pasaulį kurti santykius su senais draugais ir naujais sąjungininkais.“
Dabartinis Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas D. Raabas, kalbėdamas apie „Globalios Britanijos“ viziją, teigė: „Kai paliksime Europos Sąjungą, visame pasaulyje atsivers milžiniškos galimybės. Ir Jungtinė Karalystė bus gėrio vardan veikianti jėga. Į prekybą žvelgsime liberaliau, įskaitant prekybą su skurdžiausiosiomis pasaulio šalimis, nukenčiančiomis nuo Vakarų protekcionizmo.
Mes imsimės lyderystės kovoje su klimato pokyčiais. Mes būsime pagrindinių laisvių, įtvirtintų JT chartijoje čempionai ir drąsūs taisyklėmis paremtos tarptautinės sistemos – geriausio pasirinkimo sprendžiant bendrus iššūkius pasaulyje – gynėjai.“
Kalbėjimas apie globalią politiką nėra išskirtinis Jungtinės Karalystės bruožas – apie „Globalios Europos“ konceptą aktyviai diskutuojama Europos Sąjungoje. Net ir mes turime „Globalios Lietuvos“ programą, kuria siekiama sutelkti Lietuvos diasporą valstybei stiprinti ir jos vardui garsinti.
Teiginiai apie nedorus Londono kėslus, remiantis „Globalios Britanijos“ koncepcija, susilpninti ES yra visiškai nepagrįsti. Nei vienas aukštas pareigas einantis šalies pareigūnas savo tiksluose nėra įvardijęs siekių kenkti Europos Sąjungai. Tokie tikslai nėra įvardijami ir jokiuose strateginiuose šalies dokumentuose. Yra netgi atvirkščiai, gerų santykių su Briuseliu palaikymas yra nuolat aptarinėjamas, kaip itin svarbus veiksnys „Globalios Britanijos“ sėkmei. Tokios nuomonės laikosi ir aukščiausi šalies pareigūnai.
„Pirmasis mūsų „Globalios Britanijos“ strategijos tikslas bus ir toliau rodyti, kad esame geriausi įmanomi sąjungininkai, partneriai ir draugai savo Europos kaimynėms,“ – šių metų pradžioje kalbėdamas Bendruomenių rūmuose teigė užsienio reikalų sekretorius D. Raabas.
Kas erzina Kremlių
Visiškai nepagrįstai atrodo ir „Rubaltic“ portalo autoriaus Aleksėjaus Iljaševičiaus siekis apkaltinti Londoną, kad pastarasis neva tyčia karius dislokuoja Baltijos šalyse, siekdamas suskaldyti ES vienybę ir įskelti kibirkštis tarp Berlyno ir Paryžiaus.
Jungtinės Karalystės karių dislokavimas Baltijos šalyse neturi nieko bendra su Brexit referendumu, kaip teigia autorius, nebent tai, kad abu sprendimai buvo priimti tais pačiais metais. Sprendimas dėl NATO (taigi ir Jungtinės Karalystės) karių dislokavimo buvo priimtas Aljanso viršūnių susitikime 2016 metų liepą Varšuvoje.
Lenkijoje buvo priimtas bendras Aljanso sprendimas nuo 2017 metų Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę.
Tokį sprendimą NATO valstybių vadovai priėmė atsižvelgdami į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione. Būtent pastarojo susitarimo rėmuose Jungtinė Karalystė ėmėsi lyderystės formuojanti karinę grupę Estijoje. Šią grupę, kurioje ir yra dislokuoti Jungtinės Karalystės kariai, taip pat papildo Danijos ir Islandijos kariškiai.
Straipsnio autoriaus teiginių absurdiškumą puikiai iliustruoja ir tai, jog kitai pagal tą patį NATO sprendimą sudarytai kovinei grupei – dislokuotai Lietuvoje – vadovauja Vokietija, o jos rotacijoje dalyvauja ir Prancūzijos kariškiai. Visi šie veiksmai yra vykdomi bendrame NATO formate, Aljanso narių bendru sutarimu.
Tekste taip pat bandoma parodyti, jog Jungtinės Karalystės karinis bendradarbiavimas su Ukraina, rodo Londono siekį kelti sunkumus ES, Vokietijai ir Prancūzijai. Nors argumentų, kodėl šalies pagalba Ukrainai turi sukelti problemas ar konfrontaciją su Europos sąjungininkėmis, nėra pateikiama.
Propagandistus ypatingai suerzino Jungtinės Karalystės išreikšta tvirta parama Baltijos šalių saugumui. Dar prieš susitikimus su Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiais D. Raabas teigė: „Rusijos keliamą grėsmę labiausiai jaučia jos kaimynai. Jungtinė Karalystė yra įsipareigojusi bendradarbiauti su artimais draugais Šiaurės ir Baltijos jūros regionuose tiek kariniu, tiek kovos su Rusijos dezinformacija ar kitos regioną destabilizuojančios veiklos klausimais.“
