Anglijos visuomenės sveikatos agentūra („Public Health England“ – PHE) sekmadienį pranešė apie šešis užsikrėtimo P.1 atmainos koronavirusu atvejus Didžiojoje Britanijoje, rašo „The Independent“.
Ši nerimą kelianti atmaina kildinama iš Brazilijos Manauso miesto, nes čia ji buvo nustatyta pirmiausia. Trys užsikrėtimai P.1 atmainos koronavirusu, kaip teigia PHE, diagnozuoti Anglijoje ir trys – Škotijoje.
Baiminamasi, kad „braziliškoji“ koronaviruso padermė gali pasižymėti spartesniu plitimo tempu ir didesniu atsparumu vakcinai. Du P.1 atmaina užsikrėtę asmenys, kaip tvirtinama, yra Pietų Glosteršyre, bet kur yra trečias Anglijoje nustatytas šios atmainos nešiotojas, kol kas nežinoma: jis, esą, gali būti bet kurioje šalies vietoje.
PHE prasitarė, kad būtent tas asmuo neužpildė registracijos kortelės, todėl jį susekti mėginantys sveikatos įstaigos darbuotojai negali pasinaudoti jokia kontaktine informacija.
Kaip sakė Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas, pirmąsias COVID-19 vakcinos dozes jau gavo 20 mln. Jungtinės Karalystės piliečių.
Šį faktą M. Hancockas konstatavo savaitgalį į „Twitter“ įkeltame vaizdo įraše. Jame nusifilmavęs politikas taip pat padėkojo kiekvienam pasiskiepyti atėjusiam asmeniui.
Nežinia, gaubianti „braziliškosios“ atmainos nešiotoją
Deepti Gurdasani, epidemiologė iš Londono Karalienės Marijos universiteto, laikosi nuomonės, kad žinia apie sistemą apėjusį asmenį, „privertė atkreipti dėmesį į karantino politikos spragas“.
„Apie tai, kad, neįvedus pasienyje galiojančių efektyvių karantino strategijų, kas nors panašaus gali atsitikti, mus perspėjo ir SAGE („Scientific Advisory Group for Emergencies“ – ekstremalių situacijų patariamoji grupė)“, – sakė D. Gurdasani naujienų laidos „BBC Breakfast“ eteryje.
„Deja, jautėmės pernelyg ramūs, todėl dabar tenka susidurti su pasekmėmis, – kalbėjo epidemiologė. – Šiuo atveju nepasiteisino ir asmenų atsekimo strategija, nes buvo padaryta konkrečių klaidų.“
Mokslininkai nusiteikę optimistiškai
Profesorius Adamas Finnas iš Bristolio universiteto, Vakcinavimo ir imunizavimo jungtinio komiteto (JCVI) narys, teigia, kad mokslininkai situaciją linkę vertinti optimistiškai, nes mano, jog apsaugą nuo COVID-19 suteikiančios vakcinos turėtų užkirsti kelią itin komplikuotai ligos eigai. Taip teigti, esą, leidžia vakcinų efektyvumą naujų atmainų atveju įrodantys testų rezultatai.
Visų vakcinų gamintojų laboratorijose šiuo metu vykdomi parengiamieji vakcinos koregavimo darbai, pridūrė mokslininkas.
„Vakcinos, kuriomis esame apsirūpinę dabar, ne taip veiksmingai apsaugo nuo ligos – lengvos jos formos – ir galbūt neužkerta kelio ligos perdavimui, jei žmogus užsikrečia Pietų Afrikoje ir, gali būti, Brazilijoje išplitusia atmaina“, – nurodė „BBC Breakfast“ dalyvavęs A. Finnas.
„Optimistiškai viliamės, kad turimos vakcinos apsaugos nuo sunkių ligos formų, nors tai patvirtinančių įrodymų kol kas nėra daug, – tęsė profesorius. – Manau, kad visi gamintojai šiuo metu vykdo parengiamuosius darbus, kad, atsiradus poreikiui, galėtų pakoreguoti vakcinas.“
