Ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (ieškovės sesuo ir jos sutuoktinis), kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą (fotografą) jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose po neteisėtų veiksmų nutraukimo neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti ar kitaip nedalyti (darant prieinamus viešai) neapibrėžtam asmenų ratui ieškovės ir jos šeimos narių bei kitų artimų asmenų atvaizdų iš foto ir vaizdo medžiagos, kurią sukūrė atsakovas. Ieškovė neturtinę žalą įvertino 1000 Eur, tretieji asmenys – po 1500 Eur.
Ieškovė teigė, kad ji ir jos šeimos nariai sutikimų nedavė, o internete įkeltus ir viešai prieinamus vaizdo įrašus pamatė atsitiktinai. Prieš kreipdamasi į teismą ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją ir pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.
Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, konstatavo teisės į atvaizdą pažeidimą, įpareigojo atsakovą nutraukti vaizdo įrašų transliavimą interneto platformoje www.youtube.com ir interneto platformoje https://www.clip.fail ir priteisė ieškovei 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tretiesiems – po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė ir tretieji asmenys nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis ir prašė priteisti atitinkamai 1000 Eur ir po 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliantų teigimu, apylinkės teismas neįvertino to, kad jų privataus gyvenimo (teisės į atvaizdą) pažeidimas truko daugiau nei trejus metus, šis pažeidimas buvo daromas tyčia, sąmoningai ir siekiant komercinių tikslų.
Apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą ir nurodė, kad vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinė žala ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus padarinius (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.).
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Ištyrusi ir įvertinus byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija nusprendė, jog nėra jokių duomenų apie apeliantų patirtus intensyvius išgyvenimus, apie dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjusią reputaciją ar sumažėjusias bendravimo galimybes. Nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų apeliantai būtų kreipęsi į gydytojus ar kitus specialistus. Nors ir buvo paviešintas trečiųjų asmenų vestuvių vaizdo įrašas be jų sutikimo, tačiau toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu ir sukeliančiu didelę neturtinę žalą.
Kolegijos vertinimu, šioje byloje teisės pažeidimo pripažinimas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o padidinti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliantų treiginiu, kad jų teisių pažeidimas
truko daugiau nei trejus metus, nes nustatė, kad apeliantai dar 2017 m. iš atsakovo elektroniniu paštu gavo vaizdo įrašus, kurie buvo publikuojami internete, tačiau nereiškė fotografui jokių pretenzijų dėl jų platinimo. Pretenziją pateikė tik praėjus trejiems metams. Pasak teismo, „toks pačių apeliantų ilgą laiką trunkantis neveikimas negali būti vertinamas kaip tyčinis ir sąmoningas atsakovo siekis atlikti neteisėtus veiksmus ganėtinai ilgą laikotarpį, todėl pagrindo padidinti neturtinės žalos atlyginimą nėra“.
