Kaip „Delfi“ informavo ministerijos atstovai, į jų kvietimą teikti pasiūlymus atsiliepė platus asociacijų būrys.
„Tokių kaip „Investors' Forum“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Finansų analitikų asociacija bei kitos.
Taip pat gavome aktualių pasiūlymų iš atskirų piliečių, kas rodo klausimo aktualumą ir svarbą visuomenei. Peržvelgus gautus siūlymus – jų gavome apie 200. Jie labai įvairus, t. y. nuo konkrečių lengvatų naikinimo, ar galiojančių lengvatų išplėtimo iki platesnių verslo apmokestinimo modelių peržiūrėjimo.
Vyraujanti gautų pasiūlymų kryptis susijusi su „žaliuoju kursu“, smulkaus verslo apmokestinimo peržiūra, įmonių pelno apmokestinimo sistema ir pan. Taip pat gauta nemažai pasiūlymų ir mokesčių administravimo gerinimui“, – rašoma pateiktame komentare.
Į ministeriją taip pat kreipėsi Lietuvos bankas, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos mokslo taryba, profesinės sąjungos ir kiti. Savo pasiūlymus yra pristatęs prezidentas, apie planus užsiminęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. „Delfi“ pateikia jau paviešintų pasiūlymų apžvalgą.
Nori lengvatų turizmui
Vieni pirmųjų savo pasiūlymus pristatė LVK. Kaip spaudos konferencijoje sakė konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, jie norėtų, kad progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų sumažintas nuo 32 iki 27 proc.
LVK dar siūlo naujas GPM lengvatas pensijų kaupimui, sveikatinimo paslaugoms, o turizmo sektoriui taikyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus.
Savo ruožtu finansų analitikas Marius Dubnikovas kalbėjo apie tai, kad Lietuva turėtų peržiūrėti alkoholio akcizų politiką, vilkikų vairuotojų apmokestinimą, priešintis Mobilumo paketui.
Mokesčiai – savivaldybėms
Lietuvos savivaldybių asociacija Vyriausybei siūlo didinti jų investicinį pajėgumą plečiant savarankiškųjų pajamų šaltinius ir sukuriant lankstesnes skolinimosi galimybes.
Pirmiausia, siūloma, kad visos pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio būtų įskaitytos į savivaldybių biudžetus. Savivaldybių biudžetams taip pat galėtų būti priskirtos pajamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio.
Galiausiai, pasak asociacijos, dalis PVM ir pelno mokesčio taip pat galėtų būti įskaitoma būtent į savivaldybių biudžetus.
Paskata startuoliams
Tarp Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos pasiūlymų – valstybės garantijų planas smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms.
„Siūlome mokestines investuotojo lengvatas, kuriomis galėtų naudotis tiek investuojančios įmonės ir rizikos kapitalo fondai, tiek privatūs asmenys. Investicija į kultūros ir kūrybinių industrijų startuolį suteiktų galimybę susimažinti (juridiniam asmeniui) mokėtiną pelno mokestį, susimažinti fizinio asmens mokėtiną GPM, ar susigrąžinti dalį fizinio asmens sumokėtų GPM mokesčių“, – siūlo jie.
Skaičiuoja, kad mokesčių mokėtojams per 5 metus tai kainuotų 10 mln. eurų.
Siūlo palikti
LPK pozicijoje dėstoma, kad nederėtų naikinti neseniai priimtų lengvatų. „O apsisprendus atsisakyti kokių nors lengvatų turi būti numatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis, kad būtų išlaikytas investuotojų pasitikėjimas valstybe“, – nurodo jie.
Taip pat siūloma vietoje GPM lengvatos už pirktas namų, lengvųjų automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugas apsvarstyti PVM grąžinimo idėją. „PVM administruoti galima paprasčiau ir operatyviau, tokia praktika egzistuoja užsienio valstybėse“, – dėsto konfederacija.
Be to, siūloma peržiūrėti veiklų pagal verslo liudijimus sąrašą, nes neretai verslo liudijimais pridengiama nelegali veikla, kai jais naudojasi ne smulkusis verslas.
Pasak LPK, panaikinus PVM lengvatą šildymui, sutaupytas lėšas būtų galima tikslingai skirti kitomis formomis, būtent, sunkiausiai gyvenantiems.
LPK dar siūlo peržiūrėti dabartinį NT mokesčio lengvatų sąrašą ir jo pagrįstumą.
Konfederacija dar pastebi, jog teigiamai vertina pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui.
„0 proc. pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui paskatintų įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, todėl padidėtų įmonių technologinė parengtis, augtų įmonių gebėjimas gaminti aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkciją, didėtų konkurencingumas bei gebėjimas integruotis į ES strategines vertės grandines, pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų, nes kaimyninėse šalyse sąlygos investuotojams ženkliai geresnės“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Savo pasiūlymuose jie dar pastebi, kad palaiko neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą iki minimaliosios mėnesinės algos lygio bei „Sodros“ įmokų lubų mažinimą.
„LPK pasisako už mokesčių lengvatas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, siekiant įmonių transformacijos skaitmenine ir žalinimosi linkme; už tai, kad išlaidos darbuotojų apgyvendinimui (įdarbinant iš regiono), transporto išlaidos kelionei į/iš darbą (-o) neturėtų būti GPM objektas; taip pat už lengvatinį 9 proc. PVM tarifą keleivių vežimo veiklai; už neapmokestinamas PVM tarifu subsidijas iš savivaldybių biudžeto nuostoliams vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutuose padengti; neapmokestinamas akcizo mokesčiu gamtines dujas, naudojamas vidaus degimo varikliuose; lengvatinį PVM tarifą spausdintiems leidiniams; lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms bei lengvatinį PVM viešojo maitinimo įmonėse pagamintam maistui“, – dėsto konfederacija.
Ne viskas yra lengvata
Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktoje pozicijoje aiškinama, kad skirtingas žmonių, dirbančių samdomą darbą (pagal darbo sutartį), ar veikiančių savarankiškai – užsiimančių individualia veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą) arba uždirbančių pajamas iš turto, kapitalo prieaugio (dividendai, palūkanos už vertybinius popierius) apmokestinimas kyla iš skirtingo jų pajamų pobūdžio ir prisiimamos atsakomybės.
„Savarankiškai veikiančių bei iš kapitalo prieaugio gaunamos pajamos turi daug verslo pajamų bruožų: tokios pajamos yra negarantuotos, neperiodinės, svarbu ir tai, kad savarankiškai veikiantis asmuo pats prisiima riziką ir atsakomybę, skirtingai nuo samdomo darbo, kurio atlyginimas tiesiogiai nepriklauso nuo įmonės uždirbto pelno – ar patirto nuostolio“, – aiškina institutas.
Todėl, pasak jų, jeigu pajamos iš esmės skiriasi savo turiniu ir kilme, prisiimama rizika bei atsakomybe, netikslinga suvienodinti jų apmokestinimo.
LLRI pažymi, kad tais atvejais, kai paskatas ir lengvatas galima pakeisti bendrai ir visiems galiojančiomis nuostatomis, atitinkančiomis Vyriausybės programos tikslus, tikslinga eiti būtent šiuo keliu (reinvestuoto pelno mokesčio ir pan. atvejai).
„Pokyčiai, subendrinant galiojančias paskatas, turėtų būti atliekami sinchroniškai, siekiant nesukelti visuomenės pasipriešinimo ir nepasitikėjimo Vyriausybe“, – nurodo jie.
Instituto manymu, būtų tikslinga palaipsniui suvienodinti mokesčių tarifus jų mažinimo, o ne didinimo linkme, taip pat – atsisakyti buvusios Vyriausybės įvesto progresinio GPM.
„Vadinamasis „gyvulių ūkis“ – etiketė, kuri klijuojama patiems įvairiausiems mokesčių skirtumų atvejams ir, kol nesigilinama į konkrečius veiklos skirtumus bei ypatumus, neturi realaus turinio. Kadangi ši kategorija neretai taikoma žmonėms, esantiems atskirtyje, galbūt neskaičiusiems Orwell`o, ji gali skambėti žeminančiai ir jos naudojimas oficialiame bei viešame mokesčių diskurse yra pavojingas“, – dar rašoma LLRI pasiūlymuose.
Siūlo atsisakyti privilegijų
Lietuvos bankas savo poziciją dėl šalies mokesčių sistemos yra pateikęs dar 2018 metais. Tuomet analizuojant buvusios Vyriausybės reformą, dėstyta, kad jos pakeitimais iš esmės nesprendžiama giliausia Lietuvos viešųjų finansų problema – menkos biudžeto pajamos ir išlaidos, palyginti su ekonomikos dydžiu.
„Pagal pajamų ir BVP santykį Lietuva yra viena paskutinių valstybių visoje Europos Sąjungoje. Nepakankamas biudžetas smarkiai riboja valstybės galimybes deramai finansuoti socialinę ir sveikatos apsaugą, švietimą, pensijų sistemą ir kitas svarbiausias viešąsias sritis“, – dėstoma pranešime.
Pasak centrinio banko, pokyčių būtų galima pasiekti didinant pajamas iš turto mokesčių, taip pat atsisakant kai kurių „privilegijuotų“ veiklos formų.
„Dabar asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, mokesčių našta gali būti du, tris ar dar daugiau kartų didesnė nei asmens, besiverčiančio individualia veikla ar dirbančio su verslo liudijimu.
Tai reiškia, kad savarankiškai dirbantis asmuo gali mokėti daug mažesnius mokesčius net ir gaudamas gerokai didesnes pajamas už dirbantį pagal darbo sutartį. Lietuvos bankas siūlo itin netolygų apmokestinimą vienodinti“, – dėstoma pranešime.
Lietuvos bankas taip pat siūlė atsisakyti įvairių lengvatų ir išimčių, kurios iškreipia padėtį rinkoje, visų pirma PVM lengvatos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. Dėl būsimų pensijų sistemos pokyčių taip pat siūloma atsisakyti GPM lengvatų turintiems investicinį gyvybės draudimą ir dalyvaujantiems trečioje pensijų pakopoje. Be to, siūloma naikinti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą.
Nusitaikė į kelias grupes
Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas sausio pabaigoje išdėstė, kodėl, jo manymu, advokatai, antstoliai ir notarai sumoka per mažai mokesčių.
„Nors advokatų skaičius ir nėra didelis, dėl taikomo privilegijuoto mokesčių tarifo valstybė per metus netenka reikšmingų pajamų. Pakoregavus tarifus ar leidžiamas veiklos formas, galima tikėtis iki 5 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – sakė jis.
Dėl antstolių M. Majauskas pastebėjo: „Per metus deklaruoja vidutiniškai po 234 tūkst. eurų pajamų, bet sumoka po 17 tūkst. eurų, arba 7 proc. mokesčių nuo jų“.
Tuo metu notaras, BFK pirmininko duomenimis, vidutiniškai uždirba apie 160 tūkst. eurų pajamų, sumoka 15,6 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio. M. Majauskas pasigenda reikšmingesnio jų indėlio į biudžetą.
Prezidento pasiūlymus vadina fragmentiškais
Tris pasiūlymus Lietuvos mokesčių sistemai yra pateikęs prezidentas Gitanas Nausėda. Jo manymu, įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, lyginant su ankstesniu periodu, padidėja bent 8 proc., galėtų ne vieną, kaip šiuo metu, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį.
„Tokiu būdu įmonėms, kurios sparčiau didina atlyginimus arba įdarbina daugiau darbuotojų, sumažėtų mokėtinas pelno mokestis. Tai yra itin svarbu, turint galvoje, kad Lietuvoje apie 60 proc. viso pelno mokesčio sumoka mažos ir vidutinės įmonės“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
Kita prezidento idėja – priartinti mokesčių tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų ir aukštoms apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, taikant tik pajamų daliai virš 35 tūkst. eurų grynųjų metinių pajamų, prie GPM tarifo, taikomo darbo santykiuose (20 proc.).
„Tai leistų sumažinti mokestinį neteisingumą, kai pajamų mokesčių tarifai priklauso ne nuo pajamų dydžio, bet nuo veiklos formos“, – teigė G. Nausėda.
Trečioji Prezidento iniciatyva – atsisakyti egzistuojančios formalios išlygos, kuri leidžia skubiai kartu su biudžeto tvirtinimu didinti mokesčius, neišlaikant 6 mėnesių termino prisitaikymui prie mokestinio pokyčio. Mokestinės naštos mažinimas ir toliau galėtų vykti kartu su biudžeto svarstymu.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė dėl šių G. Nausėdos pasiūlymų buvo skeptiška.
„Žiūriu į tai kaip fragmentinius dalykus, kurių šįmet, mano supratimu, tikrai nereikia“, – sakė ji.
