Lietuvos vadovas sakė, kad Lietuva tikisi aiškaus ir ilgalaikio ES įsipareigojimo padėti išspręsti jėgainės uždarymo problemas. "Įsipareigojimo, kuris nesibaigtų 2006 metais. Komisijos pasiūlytas finansinių priemonių planas yra geras pagrindas tolesnėms diskusijoms", - sakė V.Adamkus.
ES ir tarptautiniai donorai IAE uždarymui jau skyrė daugiau kaip 200 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos finansų ministerija ir Europos Komisija pasirašė memorandumą dėl 50 mln. eurų skyrimo IAE uždarymo išlaidoms. Be to, Europos Komisijos pateiktame projekte dėl ES plėtros finansavimo numatyta kasmet IAE uždarymui skirti 70 mln. eurų.
Ignalinos jėgainė pagamina daugiau nei 75 proc. Lietuvos elektros energijos, todėl jos uždarymas, Lietuvos ekspertų vertinimu, turės neigiamą poveikį Lietuvos ūkiui.
Lietuvos ekspertų vertinimu, IAE uždarymo kaina, jeigu antrojo bloko eksploatacija būtų nutraukta 2009 metais, per keletą dešimtmečių sudarytų apie 3 mlrd. eurų.
Motyvuodama IAE nesaugumu, Europos Sąjunga ragina Lietuvą kuo greičiau apsispręsti dėl jėgainės antrojo bloko uždarymo ir nutraukti jo eksploataciją 2009 metais.
Ignalinoje veikiantys du sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai yra moderniausi tokio tipo reaktoriai Europoje, tačiau Vakarų specialistai juos laiko iš esmės nesaugiais. RBMK modelio reaktorius 1986 metais sprogo Černobylio AE Ukrainoje, sukeldamas didžiausią branduolinę katastrofą taikos metais.
Lietuva jau yra įsipareigojusi pirmąjį IAE bloką uždaryti iki 2005 metų. Sprendimą dėl antrojo bloko likimo Lietuva turėtų priimti šiemet. Sprendimas uždaryti abu IAE reaktorius iki 2009 metų laikomas viena iš sąlygų Lietuvai įstoti į ES per artimiausią plėtros etapą 2004-aisiais.
Dalis Lietuvos mokslinės visuomenės ir kai kurie politikai ragina neskubėti atsisakyti branduolinės energetikos ir apsvarstyti galimybę pasistatyti naują saugų reaktorių.
Savo kalboje Lietuvos vadovas taip pat pažymėjo, kad aptariant Europos transporto tinklų sujungimą ir atvirumą, reikia atsižvelgti į artėjančią ES plėtrą. Apleistais, neefektyviais ir neatitinkančiais ES reikalavimų prezidentas pavadino Vidurio ir Rytų Europos šalių transporto tinklus.
"Pavyzdžiui, dabar 400 kilometrų tarp Vilniaus ir Varšuvos traukinys įveikia tik per 10 valandų", - kalbėjo V.Adamkus. Pasak jo, ši problema susijusi ne vien su Lietuvos, Lenkijos ir viso Baltijos regiono ekonomine plėtra bei gerove, bet ir judėjimo laisve išsiplėtusioje ES.
V.Adamkus pažymėjo, kad nepaisant glaudaus Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimo tobulinant Lietuvą ir Lenkiją jungiančią infrastruktūrą, būtina, kad šiame darbe aktyviau dalyvautų ir Europos Sąjunga.
V.Adamkus pažymėjo, kad regione užimtumo, švietimo ir finansų rinkų integravimo klausimų sprendimui didelės įtakos turi infrastruktūros plėtra.
"Mums reikia šiuolaikinio susisiekimo, kad užtikrintume darbo jėgos judėjimą, ir modernių ryšių, kad visuomenė galėtų aktyviau naudotis internetu", - sakė V.Adamkus.
Ispanijoje Lietuvos vadovas kartu su jį lydinčiais užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu ir finansų ministre Dalia Grybauskaite vieši nuo ketvirtadienio.
ES viršūnių susitikimas Barselonoje yra pirmasis, kuriame dalyvauti pakviestos ir šalys kandidatės. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Ispanijos premjeras Jose Maria Aznaras teigė, kad nebenorima "šnekėtis tik 15-os ES narių rate, todėl kviečiama į diskusiją ir kandidates".
Barselonoje daugiausiai dėmesio skiriama vadinamajai Lisabonos strategijai: 2000 metais į Portugalijos sostinę susirinkę ES valstybių narių lyderiai užsibrėžė strateginį tikslą per dešimtmetį Europos Sąjungoje sukurti konkurencingiausią ir dinamiškiausią pasaulyje, žiniomis paremtą ekonomiką, kuri nuolat stiprėtų bei užtikrintų užimtumą ir socialinę gerovę.
Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Ispanija savo veiklos programoje įsipareigojo peržiūrėti, kaip įgyvendinama Lisabonos strategija, bei nubrėžti tolesnes gaires siekiant šioje strategijoje numatytų tikslų.
Todėl iki šeštadienio Barselonoje vykstančiame neformaliame Europos viršūnių tarybos susitikime aptariami su šia strategija susiję klausimai - Europos transporto ir telekomunikacijų tinklų infrastruktūros kūrimas bei tobulinimas, elektros ir dujų rinkų liberalizavimas bei sujungimas, euro įvedimas ir finansų rinkų integracija, lanksčios darbo rinkos kūrimas siekiant mažinti nedarbą bei ES švietimo sistemos gerinimas ir darbuotojų tobulinimasis.
Lietuva derybas dėl narystės ES tikisi baigti šių metų pabaigoje, o 2004-aisiais būti pasirengusi prisiimti narystės įsipareigojimus. Dėl narystės ES šiuo metu derasi 12 Europos valstybių.
Penktadienį vakare Ispanijos karalius Juanas Carlosas ir karalienė Sofia surengs iškilmingus pietus valstybių ir vyriausybių vadovams, užsienio reikalų ir ekonomikos bei finansų ministrams. Lietuvos vadovas ir jį lydinti delegacija į Vilnių grįš šeštadienį.