Premjerė I. Šimonytė antradienio vakarą LRT televizijos eteryje užsiminė, kad sužinojus, kurios kandidatūros atmetamos, gali keistis ir partijų atsakomybės ribos. Delfi kalbintos koalicijos partijų lyderės tokią galimybę kol kas vertina tik teoriniu lygmeniu.

Bet yra ir dar viena ši procesą sunkinanti aplinkybė. Atrodo, kad koalicijos lauks dar vienas skubus ir nelengvas pokalbis – kaip iki gruodžio 10 dienos spėti susitarti dėl pilnos Vyriausybės sudėties, ją patvirtinti prezidentui ir parengti Vyriausybės programą?

Kaip gali keistis portfelių dalybos?

Ką reiškia mįslingas premjerės I. Šimonytės teiginys apie galimus pokyčius partijų atsakomybės srityse?

Delfi šaltinių teigimu, jei K. Adomaitis nebus patvirtintas, kandidatą į šią poziciją gali siūlyti Tėvynės sąjunga. Šią poziciją galėtų užimti į Energetikos ministrus siūlomas Dainius Kreivys. Tada Laisvės partijai būtų skiriamas energetikos ministro portfelis.

Jeigu būtų atmesta ir A. Dulkio kandidatūra, tikėtina, kad Prezidentūra koronaviruso pandemijos metu neatmes antro į šias pareigas siūlomo asmens. Tikėtina, kad premjerė turi ir kitą kandidatą į šią šiuo metu itin svarbią poziciją.

Arūnas Dulkys, Gitanas Nausėda

Pateikusi A. Dulkio kandidatūrą I. Šimonytė teigė, kad tai yra pirmas jos pasirinkimas.

„Aš manau, kad jis turi gebėjimų, kurie labai svarbūs šioje situacijoje – tai yra gebėjimas kalbėtis, gebėjimas girdėti žmones, gebėjimas pasitelkti ekspertus ten, kur pats neturi labai reikalingo gilaus išmanymo“, – lapkričio 18 dieną BNS interviu sakė I. Šimonytė.

Apie ilgai trunkantį kandidatų į ministrus tvirtinimo procesą socialiniuose tinkluose pasisakė jau ne vienas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas feisbuke pasidalijo konkrečia lentele, rodančia, per kiek laiko prezidentai patvirtindavo naujos Vyriausybės sudėtį.

Visgi, nors ministrų sąrašas prezidentui pateiktas ir viešai pristatytas buvo lapkričio 18 dieną, bet I. Šimonytė premjere patvirtinta tik lapkričio 24 dieną.

Apie visuomenėje daug klausimų keliančią ministrų tvirtinimo procedūrą ir ankstesnius pavyzdžius feisbuke rašė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis. Jis abi puses ragino į šoną padėti ambicijas ir susitarti.

„Suksis labai greitai“

Laisvės partijos lyderė, kandidatė į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadoves Aušrinė Armonaitė Delfi sakė, kad partijų atsakomybių sričių pakeitimas kol kas tik teorinė galimybė.

„Manau, kad egzistuoja tokia teorinė galimybė. Bet nemanau, kad yra didelė galimybė, jog tai įvyks. Manau, kad prezidentas didžiąją dalį kabineto patvirtins ir tektoninių susikeitimų srityse tarp partijų nereikės. Premjerė yra visiškai teisi, kad tokia galimybė egzistuoja“, – trečiadienio rytą sakė politikė.

A. Armonaitė teigė, kad yra laukiama aiškaus prezidento atsakymo, kurie kandidatai neįtiko.

„Reikia pamatyti visą komplektą ir prezidento nuomonę dėl visos Vyriausybės. Tie tarpiniai pokalbiai tarp premjerės ir prezidento buvo, tada koalicijoje pasikalbėsime. Kol kas aš nelabai galiu kažką konkretaus pasakyti“, – aiškino parlamentarė.

Jeigu prezidentas ministru nepatvirtina Laisvės partijos kandidato, anot A. Armonaitės, viskas priklausys nuo pilno situacijos vaizdo.

„Kai paaiškės, mes turėsime sugrįžti pasitarti į koaliciją, dabar neturime kažkokio konkretaus algoritmo. Mums reikia žinoti pilną situaciją, kol kas jos neturime. Man svarbiausia, kad kuo greičiau suformuotume Vyriausybę, kad galėtume jau sėsti prie svarbių darbų“, – kalbėjo Laisvės partijos vadovė.

Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

Politikė teigė, kad laikas šiuo metu nėra valdančiosios koalicijos sąjungininkas.

„Žinodami (prezidento, aut. p.) nuomonę, suksimės labai greitai“, – tvirtino ji.

A. Armonaitė kalbėjo, kad tai, kad Vyriausybė pradėtų dirbti be kelių ministrų yra taip pat teorinė galimybė.

„Manau, reikia daryti viską kaip įmanoma greičiau, kad galėtume visą sudėtį patvirtinti. Tada būtų aiškios atsakomybės ir žmonės galėtų iš karto dirbti. Norėčiau to, to ir sieksime“, – sakė ji.

Laisvės partijos lyderė sakė, kad nenori komentuoti Prezidentūros darbo tempų, kalbantis su kandidatais į ministrus.

„Jie atitinkamai mato tą procesą. Matyt, yra priežasčių tam“, – Delfi sakė A. Armonaitė.

Planui B nesiruošia

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen Delfi taip pat sakė, kad naujas atsakomybių sričių pasidalijimas kol kas vertinamas tik kaip teorinis.

„Teoriškai tai yra įmanoma, mes nežinome, kurių kandidatų prezidentas ketina nepatvirtinti, kol kas tai tik hipotetiniai svarstymai. Natūralu, jog galimybė, kad teks grįžti į koalicijos formatą ir kalbėti apie tolesnius sprendimus egzistuoja“, – kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.

Paklausta, kokios rokiruotės dar gali įvykti, Liberalų sąjūdžio vadovė teigė, kad kol nėra aiškaus prezidento sprendimo, spekuliuoti nenori.

„Kai bus aišku, kurie kandidatai netvirtinami, tada ir kalbėsimės su koalicijos partneriais“, – teigė Seimo vadovė.

Anot pašnekovės, liberalai nesiruošia planui B.

„Ne, plano B mes nesvarstome, pasitikime savo kandidatais, jų kompetencija, gebėjimu suburti stiprias komandas. Tikimės, kad jie bus patvirtinti“, – Delfi sakė politikė.

V. Čmilytė–Nielsen teigė, kad liberalai šiuo metu nesikalba su asmenimis, kurie galėtų užimti koalicijos sutartimi jiems nepaskirtų ministerijų vadovų pozicijas.

Politikė Delfi sakė, kad gali būti patvirtintas ir nepilnos sudėties ministrų kabinetas.

„Akivaizdu, kad iki gruodžio 10 dienos tie sprendimai turi būti priimti. Ir viena iš galimybių yra, kad nepilnos sudėties Vyriausybė bus patvirtinta. Bet tai tik viena iš galimybių, palaukime savaitę“, – apie likusį laiką kalbėjo politikė.

V. Čmilytė–Nielsen paklausta, ar Prezidentūra nevilkina ministrų patvirtinimo proceso, tikino, kad prezidentas pasirenka savo taktiką.

„Kiekvienas prezidentas pasirenka savo taktiką, bendraudamas su kandidatais. Ir tai yra prezidento prerogatyva“, – Delfi kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen

Partijos kandidatų ieškos pačios

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime, parlamentaras Eugenijus Gentvilas Delfi pateikė savo svarstymus. Kad atmetus tam tikras kandidatūras, jų pakaitų ieškotų tos partijos, kurios kandidatą ir delegavo.

„Manau, kad jei iš konservatorių būtų eliminuotas kas nors, atrastų jei patys iš savo resursų, jei iš Laisvės partijos, tikiuosi, jog irgi atrastų, mes irgi atrastumėme“, – sakė politikas.

Jis teigė, jog gali būti, kad partijos keisis atsakomybių sritimis.

„Teoriškai taip gali atsitikti. Tarkime, Laisvės partijos kandidatas Kasparas Adomaitis nebūtų patvirtintas ir paaiškėtų, kad ši partija neturi kito kandidato. Tada sakytų kitoms partijoms, keiskimės. (…) Galimi tokie dalykai, kalbu teoriškai“, – sakė E. Gentvilas.

Jis teigė, kad Vyriausybė gali būti patvirtinta ir nepilnos sudėties. Priežastis tam taip pat gali būti labai paprasta – prezidentas ir premjerė nesusitarė.

Gitanas Nausėda

„Gali būti, jei nebus sutarta ar suderėta. Kaip sako Konstitucijos žinovai, tam turi būti ypatingos aplinkybės. Tai gali būti ir ta, kad premjerei ir prezidentui nepavyko susitarti dėl kokio nors kandidato. (…) Nesugebėjimas rasti sutarto kandidato yra konstituciškai svarbi aplinkybė“, – kalbėjo liberalų frakcijos seniūnas.

Politikas teigė, kad laiko patvirtinti Vyriausybę lieka nedaug, „skambučiai jau skamba“.

„Na, šiandien dar nėra katastrofiška situacija, bet jau skambučiai skamba, reikia skubėti. Juk tie žmonės, kurie yra nominuoti į ministrus, jie dirba prie Vyriausybės programos rengimo. Dabar įsivaizduokime, kad iškrenta vienas, ateina kitas kandidatas ir nenori pagal svetimą programą dirbti. (…) Va čia gali atsitikti toks pavienis atvejis, jei kažkas iškristų iš žaidimo, nebespėtų žmogus paruošti savo programos dalies“, – Delfi sakė E. Gentvilas.

Primename, jog Vyriausybė ir jos programa turi būti patvirtinta iki gruodžio 10 dienos.