2019 m. sausį Kinijos erdvėlaivis „Chang’e 4“ nuskrido į Mėnulį ir perkeltine prasme tyrė nežinomas žemes – nusileido tolimojoje Mėnulio pusėje, kuri iš Žemės nematoma ir nepasiekiama radijo bangomis. Dėl to ryšį reikėjo palaikyti per palydovą, nusiųstą į gudriai išrinktą plotą, kuriame Žemės ir Mėnulio gravitacijos laukai susijungia, tad palydovas gali suktis aplink tašką tuščioje erdvėje.
O kita Kinijos misija į Mėnulį nežinomas žemes tirs tiesiogine prasme. Maždaug lapkričio 24 d. pakilti turintis „Chang’e 5“ turėtų išgręžti dviejų metrų gylio gręžinį Mėnulio paviršiuje, surinkti apie 2 kg uolienų ir grįžti į Žemę. Jei viskas baigsis sėkmingai, ši misija rinkti uolienas Mėnulyje bus pirmoji nuo 1976 m., kai į Žemę vos 170 g uolienų sėkmingai pargabeno sovietų palydovas „Luna 24“. Be to, tai bus dar vienas Kinijos kosminės programos žingsnis į priekį.
Kinų mėnulio deivės vardu pavadintoje „Chang’e“ misijoje buvo ir nesėkmingų akimirkų. „Chang’e 5“ turėjo pakilti 2017 m., tačiau tą liepą žlugus kitam projektui, kuris su „Chang’e“ misijomis nesusijęs, tačiau turėjo pakilti ta pačia „Long March 5“ raketa, projektas buvo atidėtas („Chang’e 4“ kilo kitokia raketa – „Long March 3B“). Tačiau panašu, kad dabar leidimas pradėti misiją pagaliau duotas. Lapkričio 17 d. valstybinė spauda pranešė, kad raketa su „Chang’e 5“ atgabenta į pakilimo aikštelę Venčango kosminiame centre Hainano saloje.
Jei pakilimas įvyks taip, kaip numatyta, misijos sėkmę nulems sudėtingas keturių erdvėlaivio dalių šokis. Erdvėlaivį sudaro aptarnavimo modulis, grįžimo į Žemę modulis, į Mėnulį nusileisti skirtas erdvėlaivis ir pakilti skirtas erdvėlaivis – tokias dalis turėjo ir JAV „Apollo“ misija. Kai erdvėlaivis pasieks Mėnulio orbitą, nusileidimo ir pakilimo erdvėlaiviai atsiskirs nuo orbitoje likusio sujungto aptarnavimo modulio ir grįžimo modulio, ir nusileis ant Mėnulio paviršiaus. Nusileisti jie turėtų didžiulės bazalto plokštumos, vadinamos „Audrų vandenynu“ („Oceanus Procellarum“), šiaurinėje dalyje – iki šiol šioje teritorijoje lankytasi nebuvo. Tyrėjai tikisi, kad surinktos uolienos patvirtins, jog Mėnulio vulkanai buvo aktyvūs kur kas ilgiau, negu manoma– tiriant dabar turimus uolienų mėginius skaičiuojama, kad vulkanų veikla turėjo baigtis maždaug prieš 3,5 mlrd. metų.
Kai mėginiai po kelių dienų bus surinkti, pakilimo erdvėlaivis pakils, susijungs su aptarnavimo moduliu ir perduos surinktus mėginius grįžimo į Žemę moduliui. Tada aptarnavimo modulis grąžins šį modulį ir prieš pat pasiekiant Žemę paleis, kad nusileistų tam skirtoje teritorijoje Vidinėje Mongolijoje, kuri gruodžio mėnesį naudota ir Kinijos pilotuojamoms misijoms.
Tačiau norint išgręžti gręžinį Mėnulio paviršiuje gali kilti problemų. Dabar Marso paviršiuje keliaujantis JAV roveris „InSight“ patyrė sunkumų norėjus panaudoti „kurmiu“ pramintą grąžtą, kuriuo norėta pasiekti trijų metrų gylį. Pasak NASA, taip nutiko dėl to, kad grąžtas susidūrė su regolitu, kuriame daugiau gumulų, negu tikėjosi kūrėjai, todėl grąžtas ne gręžia, o atšoka.
Jei „Chang’e“ pavyks įveikti tokius sunkumus ir pargabenti į Žemę mėginių, Kinija iki šiol neužsiminė, ar prieigą prie mėginių teiks ir užsienio šalims, o jei taip, kurioms. Tačiau JAV sąraše greičiausiai bus paskutinė. Pastaruosius kelis dešimtmečius abiejų partijų JAV vyriausybės kosminių tyrimų srityje su Kinija bendradarbiauti nenorėjo, labiausiai dėl to, kad baiminosi išduoti paslaptis, naudingas kuriant balistines raketas. Kosmose, kaip ir kitur, šios dvi šalys varžosi, ir ne visada draugiškai. Kinija teigė siekianti tikslo įkurti bazę su įgula netoli Mėnulio pietų poliaus, kur yra vandens atsargų – kraterių sienų nuo Saulės dengiamo ledo. JAV taip pat turi panašų planą. Į šias kosmines varžybas verta atkreipti dėmesį.