Ir tik dzūkai, vėliausiai sulaukę grybapjūtės pradžios, dar nedžiauna pintinių, nes Pietų Lietuvos giriose tebedygsta raudonviršiai ir makavykai.
Miškus nutrypė, bet visų baravykų neišrinko
„Jeigu vėl kalbėsime apie grybus, tai ši savaitė nebuvo tuščia, bet taip visus grybautojus nudžiuginęs gausus baravykų dygimas jau baigiasi. Miške likę tik prieš 3-4 dienas išaugę baravykai, dauguma jau sukirmiję, bet dar galima rasti šilbaravykių, po beržais – raudonviršių, pušynuose dygsta makavykai“, – sakė Latežerio girininkas Artūras Pavalkis.
Jo teigimu, tradicinės dzūkiškos baravykų dygimo vietos – jauni pušynai su balta samana – Druskininkų krašte smarkiai nutrypti grybautojų, tačiau visų grybų išrinkti neįmanoma.
„Pastebėjau, kad netipiškose baravykavimo vietose, kur drėgniau ir gilesnės žalios samanos, liko labai didelių, peraugusių baravykų. Tai vis dėlto išgrybauti viso miško neįmanoma“, – kalbėjo miškininkas.
A. Pavalkis džiaugėsi, kad tokie seni baravykai liko neišrinkti ir jau tikrai sugebėjo plačiai išbarstyti savo sporas.
Nors meteorologai šią savaitę žadėjo pirmąsias šalnas, Druskininkų krašte, pasak A. Pavalkio, pasitaikė tik viena vėsoka naktis, kai temperatūra nukrito iki 5 laipsnių šilumos, o kitos buvo gerokai šiltesnės. Jei tik lietaus pakaktų, tokios sąlygos dar būtų palankios grybams dygti. Tačiau Dzūkijos miškai vėl jaučia drėgmės stygių.
„Baravykiniuose pušynėliuose miško paklodė jau traška po kojomis. Šiuo metu nustatyta 3 miškų gaisringumo klasė, o tai grybautojams nieko gero nežada“, – sakė girininkas.
Šį savaitgalį į Dzūkijos miškus grybauti atkeliavę svečiai gal ir neprisikraus pilnų bagažinių baravykų, bet, pasak A. Pavalkio, tuščiomis pintinėmis iš miško grįžti neturėtų.
„Vis tiek dar bus galima rasti ūmėdžių, gruzdų ir kitų, kaip dzūkai vadina, „miestiečių grybų“, kurių mūsų krašto gyventojai nerenka. Tinkamai paruošti jie gali būti skanūs, tai labai nusiminti, neradus nė vieno sveiko baravyko, nereikėtų“, – pasakojo A. Pavalkis.
Žemaičiai baigia grybavimo sezoną
Sparčiai mažėja baravykų ir Žemaitijos miškuose.
„Jaunų baravykų, iki 10 centimetrų, miškuose vos vienas kitas, o liko tik peraugę, sėkliniai kurių jau niekas neliečia. Žemaičiai atsigrybavo jau anksčiau, todėl paskutinius baravykus palieka gamtai“, – sakė Tverų girininkas Stasys Vaičkauskas.
Jo teigimu, Žemaitijos miškuose dar įmanoma prisirinkti raudonviršių ir paberžių, dygsta rudmėsės, bet žmonių miške jau akivaizdžiai mažiau, negu prieš porą savaičių.
„Mes neturime tokių grybų valgymo tradicijų, kaip dzūkai. Tai pasirinkom, atsivalgėm, kažkiek žiemai sudžiovinome ir užtenka“, – kalbėjo S. Vaičkauskas.
Tverų girininkas atkreipė dėmesį, kad ir Žemaitijos miškams jau pradeda trūkti drėgmės – provėžose kai kur dar vanduo stovi, bet ant kalniukų gruntas jau sausas.
Pasak S. Vaičkausko, elnių klausyti išėję medžiotojai prie Plungės ir Telšių pastebėjo, kad laukus jau buvo nubalinusi šalna, bet Rietave tuo metu išliko teigiama temperatūra. O po šalnų grybavimo sezonas jau baigiasi.
Aukštaitijos miškuose prisigrybauti nepavyks
„Aukštaitijoje grybavimo sezonas jau baigėsi, kas aną savaitgalį neprisirinko baravykų, jų jau ir neprisirinks“, – sakė Mindaugas Ilčiukas iš Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio.
Pasak miškininko, giriose liko pavieniai peraugę, sudžiūvę ir sukirmiję baravykai, o jauni nedygsta, nes visą savaitę nebuvo lietaus.
„Šalnos mūsų kraštų nepasiekė, gamtoje dar nesimato jų pasekmių“, – kalbėjo M. Ilčiukas.
Jo teigimu, net ir negrybaujant dabar yra puikus metas tiesiog pasivaikščioti po mišką, juolab, kad savaitgaliui žadami tam palankūs orai.
„Drėgnose vietose prisirpo spanguolės, o miške dar liko nenurinktų bruknių – dabar jos jau tamsiai raudonos ir saldžios“, – pasakojo M. Ilčiukas.
Nemenčinėje renka gudukus
Nemenčinės krašto miškuose, kaip sakė Sužionių girininkė Gražina Kuliešienė, šią savaitę gerokai sumažėjo grybautojų.
„Sausa pas mus, visi grybai išdžiūvę, nereikia nė džiovinti. Baravykai miške tik seni, jaunų jau labai mažai išdygsta. Bet pradėjo dygti „kalpokais“ vadinami grybai (oficialus pavadinimas – raukšlėtieji gudukai). Nemenčinės krašte žmonės juos renka – tinka marinavimui arba mišrainėms daryti“, – pasakojo miškininkė.
G. Kuliešienės teigimu rinkti gudukų į Nemenčinės miškus grybautojai savaitgaliais suvažiuoja ir iš sostinės, o štai žaliuokių šiuose kraštuose randama mažai, nes jos labiau mėgsta dzūkiškus pušynus.
Nemenčinėje vos vieną naktį oras buvo atvėsęs iki 0 laipsnių, tai gamta nuo šalnų dar nenukentėjo.
