„Tai tik politinis vertinimas, ir tai yra politinis sprendimas. Jei tas klausimas svarbus, o aš manau, kad jis yra svarbus, tai tą sprendimą reikėjo priiminėti maždaug prieš pusantrų metų, kada pagal tuo metu (ir šiuo metu) galiojantį Seimo Statutą buvo šiek tiek mažiau suformuota Vyriausybė.
Seimo statutas galiojo, Vyriausybė buvo suformuota pagal galiojančius teisės aktus ir įstatymus. O dabar pripažinimas, kuris bus paskelbtas gruodžio 23 dieną, kad Seimo Statuto straipsnis prieštarauja Konstitucijai, turės būti pakeistas. Vyriausybė yra suformuota, ką ir pasakė KT, jos visi sprendimai yra legitimūs, ji yra veikianti, ir veiks legitimiai iki gruodžio 23 d. – blogiausiu atveju“, – sakė S. Skvernelis.
Vyriausybės vadovas kalbėjo, kad jis gerbia KT sprendimą, nors ir pripažino, kad jam jis atrodo keistas.
„Jeigu buvo labai svarbu, ir tai būtų padarę daugiau kaip prieš metus, procedūra galbūt būtų pakartota, jeigu būtų to reikėję. Arba, jei jis buvo turbūt šeštas klausimas pagal eilę, tai sprendimas turėjo būti priimtas po rinkimų. Jis nukreiptas į ateitį, ir tas sprendimas taip pat būtų logiškas. Jeigu tas Statuto straipsnis yra antikonstitucinis, tai jis turi būti pakeistas, kad kitos Vyriausybės legitimumas nebūtų kvestionuojamas“, – sakė S. Skvernelis.
Įgaliojimai suteikti netinkamai, bet gali baigti kadenciją
Kaip jau skelbta, KT penktadienį paskelbė, kad įgaliojimai Sauliaus Skvernelio Vyriausybei po prezidento rinkimų suteikti netinkamu būdu, bet ji gali baigti kadenciją.
Pasak KT pirmininko „įgaliojimai Vyriausybei gali būti suteikiamu vieninteliu būdu – Seimo pritarimu jos programai“.
„Šis KT nutarimas teisės aktų registre bus paskelbtas 2020 metų gruodžio 23 dieną. Tai reiškia, kad dabartinė Vyriausybė gali veikti iki šios datos, jei jos įgaliojimai nenutrūks anksčiau Konstitucijoje numatytais pagrindais“, - sakė D. Žalimas.
Pasak Teismo pirmininko, toks laikas būtų pakankama įsivertinti aplinkybes ir likusį Vyriausybės įgaliojimų laiką, ar dar yra būtina daryti jos programos pakeitimus, apsvarstyti programą Seime.
„Todėl atsižvelgdamas į argumentus, KT nusprendė teisės aktų registre paskelbti gruodžio 23 dieną“, - dėstė KT pirmininkas.
KT pirmininkas paaiškino, kad, jeigu KT nutarimas šioje byloje būtų paskelbtas iš karto, Vyriausybė, kuriai buvo suteikti įgaliojimai veikti iš naujo, netektų įgaliojimų toliau veikti.
„Kitaip tariant, Lietuvos Respublikoje nebūtų pagal Konstituciją įgaliojimus veikti turinčios Vyriausybės, kuriai būtų pavesta eiti pareigas bent laikinai. Būtų sutrikdytas valstybės valdymas“, - sprendimo motyvus aiškino D. Žalimas.
KT pirmininkas paaiškino, kad konstatavimas, kad Seimo protokolinis nutarimas prieštarauja Konstitucijai, „savaime nesuteikia pagrindo ginčyti šiuo protokoliniu nutarimu įgaliojimus iš naujo gavusios Vyriausybės priimtų aktų atitikties Konstitucijai“, - sakė D. Žalimas.