Balkono įstiklinimui reikalingas leidimas
Apie procedūras norint daryti namuose remontą sužino vis daugiau gyventojų. Tačiau apie tvarką, norint įstiklinti savo namų balkoną, gyventojai vis dar žino mažai. Pagal Statybos techninio reglamentą, balkono įstiklinimas yra priskiriamas atvejams, kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atvejai kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas statinio paprastajam remontui yra nurodyti Statybos techniniame reglamente, t.y. atliekant daugiabučio ar visuomeninės paskirties pastato paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda. Balkonų stiklinimas – fasado pakeitimas. Statybos rūšis – paprastasis remontas, kuriam privalomas statybą leidžiantis dokumentas per IS Infostatybą.
Taigi, jei nusprendžiate įstiklinti balkoną, o tai traktuojama kaip pastato išvaizdos keitimas pagal Statybos reglamentą, turite pasirūpinti valstybės įgalioto tarnautojo rašytiniu leidimu. Norint įstiklinti balkoną reikalingas ir supaprastintas projektas, jo aprašas ir atsakingo asmens pritarimas remontui, t. y. jūsų balkonui stiklinti. Kitaip tariant, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Statybos įstatyme nurodyti dokumentai, o pastato paprastojo remonto projektas rengiamas pagal statybos techninio reglamento nustatytus reikalavimus, kuriuose numatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimui reikalingas dar ir statinio bendraturčių sutikimas.
Gali įpareigoti įstiklinimą išgriauti
Apie tokią tvarką priminė ir Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė.
„Jei nori įsitiklinti, turi kreipti į savivaldybę ir gauti leidimą, o prieš tai – gauti gyventojų sutikimą“, – pasakojo ji, tačiau negalėjo patikslinti, kiek tokių leidimų išduota ir pridūrė, kad savivaldybė negali nubausti savavališkai balkonus įstiklinusių gyventojų.
„Pagal Statybos įstatymą savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (14 str.) nustato, kad VTPSI pareigūnas, surašęs savavališkos statybos aktą, pateikia privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Asmeniui neįvykdžius privalomojo nurodymo taikoma administracinė atsakomybė“, – tikina E. Šlajūtė.
Apie pašnekovės minėta tvarką „Delfi Būstas“ pasiteiravo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tačiau atsakymo dar nesulaukė. Kai tik jis bus atsiųstas, publikacija bus nedelsiant papildyta.
Įstiklinus ne pagal projektą, gali kilti grėsmių
Kodėl reikia gauti leidimą įstiklinti balkoną? Tokia procedūra reikalinga ne šiaip sau. Pasak E. Šlajūtės, dauguma visų daugiabučių balkonų suprojektuoti ir įrengti atviro tipo, tačiau pradedant 1992 metais juos imta įvairiais būdais, daugeliu atvejų nelegaliai, be statybos leidimų, įstiklinti. Be specialių projektų įstiklinti balkonai greičiau nusidėvi.
„Dėl netinkamo įstiklintų balkonų erdvių naudojimo, t.y. jų nevėdinant daugeliu atvejų butų naudotojai sudarė sąlygas balkonų perdangoms bei jų aptvarams irti. Susidarantis vandens garų kondensatas, pirmiausia besikondensuojantis ant šaltų balkono perdangos lubų, jo aptvarų bei langų stiklų, sudaro sąlygas nuolat ar periodiškai įdrėkusiam/įdrėkstančiam betonui dėl šalčio ciklų kaitos irti“, – paaiškina ekspertė.
Anot jos, patalpų savininkams rekomenduojama visais metų laikais balkonų langus laikyti pravirus, tai išvengiant kondensacijos sukeliamų padarinių bei su galimybe išvengti su remontu susijusių ypač didelių kaštų.
Pasak E. Šlajūtės, tinkamai neprižiūrint ne tik balkono, bet ir viso pastato, gali kilti tokios nelaimės, kokia įvyko Vilniuje, Architektų gatvėje, kai nuo daugiaaukščio namo nukrito balkonas.
„Savivaldybė, atsižvelgdama į įvykusią avariją Architektų g. , ir įvertindama, kad analogiška situacija dėl deformacijų gali būti ir kituose balkonuose, nes situacija dėl balkonų naudojimo yra panaši, siekdama išvengti balkonų konstrukcijų griūčių, įpareigos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus atlikti specializuotą apžiūrą, detaliai apžiūrint daugiabučio namo balkonus iš išorės ir vidaus, ypatingą dėmesį atkreipiant į gelžbetonines, didelio svorio atitvarų konstrukcijas, jo kopiją pateiktų savivaldybei“, – pabrėžia specialistė.
Ji tęsia, kad apžiūrų metu nustačius defektus turinčius galimos avarinės būklės požymius, turi būti skubiai užsakyta balkonų konstrukcijų ekspertizę, apie užsakytą ekspertizę ir jos išvadas informacija turi būti pateikta savivaldybei.
„Savivaldybė kontroliuos, kad eksperto išvadose pateiktos rekomendacijos galimos avarinės būklės likvidavimui būtų įgyvendinamos nedelsiant, t.y. kontroliuosime, kad remonto darbai būtų atlikti. Taip pat statinių naudojimo priežiūros vykdytojai, atliekantys statinių techninės priežiūros kontrolę, atlikdami patikrinimus didelį dėmesį skirs fasadų elementams“, – tikina E. Šlajūtė.
