O jų buvo paleista net trylika – bent taip teigė pareigūnas, kuris bandė sustabdyti iš įkalinimo įstaigos sprunkantį M. Stulgį.
Už tai, kad pabėgo iš pataisos namų, M. Stulgys buvo nuteistas – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė jam prie neatliktos bausmės pridėjo įkalinimą dar 6 mėnesiams, todėl į laisvę nuteistasis galės išeiti tik po 5 metų 5 mėnesių. Kadangi buvo nuteistas už įkalinimo įstaigoje padarytą nusikaltimą, M. Stulgys negalės pretenduoti išeiti į laisvę anksčiau laiko.
„Savo pareigą būti nakties metu nuteistųjų gyvenamojoje vietoje, pataisos įstaigos teritorijoje M. Stulgys žinojo, tačiau šios pareigos nevykdė, aktyviais veiksmais pasišalino iš pataisos įstaigos teritorijos, nepakluso pareigūnų reikalavimams sustoti“, – apkaltinamajame nuosprendyje nurodė teisėja.
Skirdama laisvės atėmimo bausmę R. Balsevičienė pabrėžė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. Stulgys buvo baustas tris kartus drausmine tvarka, skatintas tik vieną kartą, be to, jis esą pripažįsta nuteistųjų subkultūros nuostatas, nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.
Anot teismo, bausmę atliekantis M. Stulgys nedaro tinkamų išvadų ir yra linkęs daryti naujus nusikaltimus.
Kodėl bėgo iš pataisos namų, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi – savyje užsisklendęs nuteistasis atsisakė bendrauti ir nurodyti priežastis. Kalinį tyrę psichiatrai jam diagnozavo adaptacijos sutrikimus, tačiau, anot jų, dėl to vyras gali stoti prieš teismą ir atlikti bausmę.
Apie šį sveikatos sutrikimą medikai užsiminė neatsitiktinai – būtent dėl to M. Stulgys greičiausiai ir bandė pasprukti iš pataisos namų. Su nauja gyvenimo realybe susitaikyti negalėjęs nuteistasis anksčiau savo artimiesiems buvo užsiminęs, kad pataisos namuose kiti nuteistieji prieš jį naudoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, dėl to jis prašė pareigūnų pagalbos, tačiau esą niekas nereagavo – kartą, kai jis buvo sužalotas, esą bijodamas sulaukti dar didesnių nemalonumų tyrėjams nurodė, jog pats netyčia susižalojo.
Duomenų, kad buvo skriaudžiamas, baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Pravieniškių pataisos namų pareigūnai, nėra – esą tik kai kurie kaliniai buvo užsiminę, kad M. Stulgys iš anksto planavo pabėgti iš zonos, nes norėjo susitikti su savo mergina.
Tuo metu M. Stulgio sesuo yra prisipažinusi, kad jos brolis bijodavo kalbėti apie tai, kas vyko pataisos namuose: „Jis visada manimi labiausiai pasitikėdavo, bet, kai kalbėdavome apie gyvenimą už grotų, jis visada atsakydavo, kad negali apie tai kalbėti, nors daugybę kartų skundėsi, kad jį skriaudžia. Kartą paklausiau, ar kam nors apie tai papasakojo, bet jis net nesileido į kalbas, sakė: „Sese, nepyk, negaliu šia tema šnekėti, nes jeigu kas išgirs, man liūdnai baigsis.“
„Brolis iš pataisos namų bėgo ne šiaip sau, jis man išvakarėse telefonu sakė, kad ten daugiau neištvers, – pasakojo ji. – Kad planuoja pabėgti, aš net negalėjau įsivaizduoti, bet žinojau, kad jis nebenori toliau gyventi. Labai bijojau, kad ko nors sau negero nepasidarytų. Jis buvo manęs prašęs atvažiuoti į pasimatymą, norėjo kažką papasakoti, bet aš vis neturėjau laiko.“
Nuteistojo sesers teigimu, dar prieš patekdamas į Pravieniškes jis guodėsi, kad bijo patekti į pataisos namus. O kai pateko, iš karto užsitraukė kitų nuteistųjų nemalonę.
„Žinau, kad brolį nuolat mušdavo, jis ne kartą skundėsi, be to, yra pažįstamų, kurie sakė, kad su šlapiais rankšluosčiais duše daužydavo, nes nuo jų nelieka jokių žymių, – kalbėjo moteris. – Kartą brolį taip primušė, kad jis buvo su mėlynėmis, pats man guodėsi, be to, tada prireikė ir medikų pagalbos.“
Šiuo metu užsienyje gyvenantis M. Stulgio brolis tikino, kad vienas Pravieniškėse dirbantis pareigūnas pasakojo, jog uždirbtus pinigus kiti nuteistieji atimdavo, o tą vakarą, kai jis pabėgo iš pataisos namų, kiti kaliniai planavo jį pažeminti iki žemiausios – „gaidžių“ – kastos.
„Jį vienas jaunas berniukas užstojo, už tai jis nesunkiai buvo sužalotas“, – sakė jis.
„Patikėkite, broliui tikrai ne pyragai ten buvo, išvakarėse jis verkdamas skambino motinai ir sakė, kad nebenori daugiau gyventi, tik prašė jos pasimelsti ir ant rankos užsirišti raudoną kaspiną, – kalbėjo M. Stulgio brolis. – Kad ketina bėgti, jis nesakė, bet greičiausiai paskutinę minutę taip nutarė – arba mirti, arba – bėgti, blogiau nebus.“
„Visi iš kalbų žinome, kokie „zonoje“ yra kalinių įstatymai, tačiau juk taip neturėtų būti – pareigūnai privalo užtikrinti tvarką, padėti nuteistiesiems pasitaisyti, bet kaip jie gali pasikeisti, jeigu ten vyksta dar didesnės nesąmonės nei laisvėje“, – sakė nuteistojo brolis.
„Jis – dar visai vaikas, pirmą kartą pateko už grotų, nuo pat pradžių jį ištisai terorizavo kiti nuteistieji, – apie M. Stulgį po pabėgimo Delfi pasakojo vienas pataisos namų pareigūnas, prašęs neskelbti vardo ir pavardės. – Niekam nėra paslaptis, kad apie tai jis sakė visiems pareigūnams – ir būrio viršininkui, ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams, tačiau visi nekreipė dėmesio, esą reikia laiko, ir jis apsipras.“
Tuo metu teisiamajame posėdyje M. Stulgys nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau esą nepamena tos dienos, kai pabėgo iš pataisos namų. Nuteistaisis atsisakė atsakinėti į klausimus, tačiau kodėl, nepasakė.
Iš pataisos namų M. Stulgys paspruko praėjusių metų rugsėjo 8 d. vakarą. Šis kalinio pabėgimas kaip reikiant sukėlė sumaištį: į pagalbą pareigūnai pasitelkė ir savo kolegas, buvo šukuojamos apylinkės, maždaug po 20 min. į orą net pakeltas sraigtasparnis. Informacija apie pasprukusį kalinį netrukus pasirodė kalinių forumuose internete, iš namų į darbą naktį atvyko ir pataisos namų vadovas.
Tuo metu Kalėjimų departamentas apie neramius įvykius pateikė gana „sausą“ informaciją: 22.25 val. iš pirmojo sektoriaus pasišalino nuteistasis, jis apie 2 val. sulaikytas kelyje Vilnius–Kaunas, netoli įstaigos, vyras šiuo metu izoliuotas. „Įstaigos administracija dėkoja policijos ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojams už pagalbą“, – nurodė departamento atstovai.
Tuo metu Pravieniškėse dirbantis pareigūnas pasakojo, kad tą vakarą, apie 22.25 val., budėjo apsaugos posto bokštelyje, kai per radijo stotį išgirdo pranešimą, kad nuteistasis lipo per antrąją tvorą.
„Bėgau draudžiamu perimetru link antro apsaugos ruožo kampo ir tuo momentu pamačiau nuteistąjį – jis, pribėgęs prie antro apsaugos ruožo kampo, lipo per antrą tvorą, – sakė pareigūnas. – Jam liepiau stoti ir atsitraukti atgal, arba – šausiu, tačiau nuteistasis į mano nurodymus nekreipė dėmesio, todėl nedelsiant panaudojau šaunamąjį ginklą kaip psichologinio atgrasymo priemonę. Jis vis tiek į tai nekreipė dėmesio, perlipo antrą tvorą. Vėl šaukiau – stok, atgal, ir paleidau keletą šūvių. Tada jis pribėgo prie trečios tvoros, bėgdamas draudžiamu perimetru. Kai užlipo ant trečios tvoros, vėl šaukiau – stok, atgal, paleidau dar keletą šūvių. Bet jis nereagavo – perlipo trečią tvorą ir pabėgo į laisvę.“
Pareigūnas sakė, kad šaudė tikrais šoviniais.
Kitas Pravieniškių pataisos namų pareigūnas, kuris su kolega naktį sulaikė M. Stulgį, sakė, kad tą vakarą buvo iškviestas iš namų „pagal ypatingų situacijų schemą“.
„Mums pasakė, kad pabėgo nuteistasis iš pirmo sektoriaus, mums išdalino nuotraukas, nurodė gyvenamąją vietą, – sakė liudytojas. – Atlikome nuteistųjų skaičiavimus, kadangi tai buvo vėlyvas vakaras, skaičiavimus atlikome jų gyvenamosiose patalpose, o po to direktoriaus pavaduotojo žodiniu nurodymu tikrinome apylinkes. Taip pat važinėjo policijos pareigūnai, buvo pastatytos užkardos. Buvome informuoti, kad dažniausiai pabėgę nuteistieji eina keliais, greitkeliais. Taip ir nutiko šį kartą – važiavome link Kauno ir netoli Grabuciškių kaimo pamatėme šalikėle einantį asmenį. Atitiko amžius, išvaizda. Stabtelėjome prie jo ir paklausėme, kur jis eina. „Link Prienų“, – atsakė jis. Tada mes iššokome iš automobilio, jis prisipažino, kad pabėgo, pasakė, jog nesipriešins ir, kad vežtume jį atgal. Viskas vyko žaibiškai, apžiūrėjome jo kišenes, radome nuteistojo ženklą. Bėglys buvo pavargęs, sušlapęs, išsekęs ir jokių aplinkybių neaiškino, tik pasakė, kad čia aš, vežkite mane atgal“.
„Nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų administraciją ar Kalėjimų departamentą dėl psichologinio ar fizinio smurto jo atžvilgiu nesikreipė, – nurodė departamentas. – Kiekvienu atveju, gavę informacijos apie smurtinį nuteistųjų elgesį, pataisos įstaigos pareigūnai reaguoja: atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, galima nuteistojo ar nuteistųjų izoliacija, perkėlimas į kitus sektorius ar pataisos įstaigas. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, numatytos bausmių vykdymo kodekse, arba pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl įkalinimo įstaigoje įvykdyto nusikaltimo.“
Iš Prienų kilęs M. Stulgys į pataisos namus pateko atlikti jam skirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės. Ji buvo skirta už tai, kad dar 2017 m. rugpjūčio 11 d. naktį su dviem bendrais negyvenamajame apleistame buvusios pradinės mokyklos pastate su dviem bendrais nužudė benamį – jam buvo suduota ne mažiau kaip trylika smūgių.
Nusikaltimo padarymo metu jis dar nebuvo sulaukęs pilnametystės – jam buvo septyniolika metų. Kartu su juo nuteistas ir penkiolikmetis.