Anot jo, už tokią sumą Lietuva galės pastatyti kur kas mažiau, nei yra suplanavusi.
„Už tokias sumas, kurios dabar skiriamos Lietuvai, labai nedaug galėsime papildomai pastatyti į šiaurę. Kažkiek pastatysime, bet papildomai, kiek dabar esame suplanavę, labai nedaug galėsim pasistūmėti. Matome tendenciją, kad europinis finansavimas nespėja pagal Lietuvos darbus, greičiau esame pasirengę dirbti, negu kad skiriamas finansavimas“, – BNS teigė viceministras.
Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę penktadienį svarbiems projektas numatyta paskirstyti 1,1 mlrd. eurų, iš kurių 606 mln. eurų numatyti „Rail Baltica“ projektui. G. Mažeikos teigimu, didžioji dalis šios sumos – 420 mln. eurų – numatyti Lenkijai.
Visos trys Baltijos šalys siekė gauti 781,4 mln. eurų finansavimą, tačiau joms numatyta apie 186 mln. eurų, iš kurių 30 mln. eurų – statybos darbams Lietuvoje.
„Mes pateikėme paraišką virš 236 mln. eurų vien statybai nuo Kauno iki Latvijos sienos, bet tiesiog nėra lėšų – ir taip „Rail Baltica“ projektui finansuoti skirta pusė kvietimo, o mums šitoms statyboms tiesiog neliko lėšų. Mes tai suprantam iš to, kaip ten vyko diskusija, todėl tenka apgailestauti, kad esam suplanavę, pirkimus paskelbę, o lėšų Europoje dabar neatsirado toms statyboms įgyvendinti“, – sakė G. Mažeika.
Jo teigimu, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę kvietimų paramai gauti dar turėtų būti ir šiemet, ir kitąmet, todėl tikimasi, kad reikiamą finansavimą užsitikrinti pavyks. Tačiau jei papildomos ES lėšos nebus skirtos, rizikuojama „Rail Baltica“ projekto neįgyvendinti laiku – iki 2026 metų.
„Tai ne tragedija, bus dar tų kvietimų, reikės žiūrėti, vienas gal planuojamas šių metų gale, kitas turėtų būti kitais metais, tie kvietimai karts nuo karto vyksta. (...) Finansavimas vistiek ateis kažkada artimiausiu metu, nes jeigu jis užsidelstų dar ilgiau, tada kiltų problemų“, – teigė viceministras.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ daliai statybos darbų ruože nuo Kauno iki Latvijos jau yra paskelbę konkursus, tačiau darbai vyks tol, kol bus lėšų.
„Lietuvos geležinkeliai turi šiek tiek lėšų ir gali pradėti statybas nuo Kauno link Latvijos sienos, o jeigu atsiras daugiau lėšų, jie ir pastatys daugiau, jeigu neatsiras, tada iškils tas klausimas“, – sakė G. Mažeika.
Šių metų birželį Lietuva paskelbė beveik 100 km ruožo į šiaurę nuo Kauno intermodalinio terminalo Latvijos sienos link tiesimo konkursą. Šių statybų bendra vertė yra 475 mln. eurų, o darbų pradžia numatyta 2021 metų pradžioje.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.