Tuo metu Gynybos ministerija Baku pranešė naujienų agentūrai „Interfax“, jog vakare įtampa abiejų šalių pasienyje vėl padidėjo: Armėnijos ginkluotosios pajėgos esą vėl ėmė šaudyti į azerbaidžaniečių pozicijas.
Anksčiau sekmadienį Baku ir Jerevanas apkaltino vienas kitą pažeidus ugnies nutraukimo režimą ir panaudojus artileriją.
Azerbaidžano gynybos ministerijos teigimu, armėnų kariai pasienio Tovūzo rajone apšaudė iš artilerijos pabūklų Azerbaidžano pozicijas.
Š. Stepanian savo ruožtu patikino „Interfax“, jog sekmadienio popietę azerbaidžaniečių kariškiai iš pradžių mėgino kirsti sieną automobiliu UAZ, o paskui, pasitelkę artilerijos ugnį, bandė užimti vieną atramos punktą. Anot pareigūnės, jos šalies kariuomenė jokių nuostolių nepatyrė.
Baku duomenimis, per susirėmimą žuvusių Azerbaidžano karių skaičius išaugo iki trijų.
Armėnija ir Azerbaidžanas jau kelis dešimtmečius yra įsivėlusios į teritorinį ginčą dėl Kalnų Karabacho. Regionas, kurio gyventojų daugumą sudaro armėnai, padedamas Jerevano atsiskyrė nuo Azerbaidžano per 1991–1994 metų karą.
Vis dėlto sekmadienio susirėmimai vyko toli nuo Kalnų Karabacho ir tiesiogiai tarp abiejų Kaukazo valstybių.
Nuo trapių paliaubų paskelbimo 1994-aisias tarp Baku ir Jerevano vyksta taikos derybos, tarpininkaujamos vadinamosios Minsko grupės (Prancūzijos, Rusijos ir JAV) diplomatų.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas neseniai vėl sužadino nuogąstavimus dėl naujo karo su Armėnija grėsmės, pareiškęs, kad jo šalis turi teisę naudoti jėgą, ir pasmerkė įstrigusias taikos derybas dėl ginčijamo regiono.