Bankai sutrinka dėl įvairių priežasčių
Lietuvos bankų asociacijos patarėjas Vilius Tamkvaitis sako, kad trukdžių pasitaiko bet kokioje informacinėje sistemoje – sutrinka, deja, ir bankų darbas.
„Tikrai nesumeluosiu pasakęs, kad pasitaiko trikdžių. Visi klientai su tuo susiduria. Pasidarėme 2019 metų analizę – Lietuvos finansų sektorius stabiliai veikia 99 proc.. Jeigu žiūrėtume į visas informacines sistemas, naujienų portalus, šis rodiklis – vienas geriausių iš visų. Suprantame savo svarbą visuomenei, todėl bankai, mokėjimo įstaigos siekia veikimo šimtu procentų, bet, kaip ir visų informacinių sistemų, darbas kartais sutrinka“, – sako V. Tamkvaitis.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys pastebi: jokia naujiena, kad žmonėms, kuriems dėl laikinų trikdžių nepavyksta pasinaudoti bankų paslaugomis, gali būti sugadinta visa diena.
„Aš net neabejoju, kad tie žmonės, kurie negalėjo pasinaudoti bankų paslaugomis, yra smarkiai įpykę ir jiems tikrai buvo sugadinta diena. Deja, bet matome, kad tokių sugadintų dienų vis pasitaiko ir pasitaiko. 99 proc. galėtų būti tas rodiklis, kuris mus nudžiugintų, jeigu būtų kalbama apie tuos pačius naujienų portalus – neveikia vienas, tai nueisiu į kitą. Bet jeigu pinigai banke įšalę ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalima atlikti mokėjimų, žinoma, tai yra didžiulis sukrėtimas žmogui“, – kalbėjo K. Kupšys.
Siūlo turėti kelias alternatyvas
Paklausus, kokią išeitį būtų galima pasiūlyti žmonėms, kurie nerimauja dėl to, kad negalės išsiiimti pinigų, V. Tamkvaitis patarė turėti kelias alternatyvas.
„Tai galbūt nėra lojalumo klausimas, tačiau lietuvių patarlė sako, kad negalima visų kiaušinių laikyti vienoje pintinėje. Aš galiu iliustruoti savo pavyzdžiu. Naudojuosi vieno banko paslaugomis ir nuoširdžiai galiu pasakyti, kad būtent tuo metu, kai banko veikla buvo sutrikusi, man neprireikė jo paslaugų. Galbūt pasisekė, poreikio savo lėšų laikyti keliuose bankuose neturėjau, bet yra žmonių, kuriems nutiko kitaip.
Patarimas būtų paprastas – turėti lėšų kituose bankuose, kitų alternatyvų, kaip vykdyti mokėjimus. Bandžiau prisiminti situacijas, kad būtų sutrikusi visa mokėjimų sistema, bet man nepavyko.
Tarptautinės sistemos turi trikdžių, bet retai tai būna masinis reiškinys. Klientams, kurie nerimauja ir nenori patirti tokių nemalonių situacijų, išeitis yra paprasta – turėti kitą alternatyvą“, – sako pašnekovas.
Ragina išsiimti pinigų ne dienai, o savaitei
K. Kupšio teigimu, po kiekvienos tokios situacijos, kai sutrinka bankomatai, norisi priminti, kad nereikia pamiršti išsiimti grynųjų ir visada jų turėti.
„Mes negalime pasitikėti elektroniniais pinigais, jeigu jie nėra užtikrinami mums čia ir dabar dvidešimt keturias valandas per parą, kiekvieną dieną kasmet. Tik grynieji gali suteikti tokią galimybę. Po kiekvienos tokios situacijos norisi priminti, kad nereikia pamiršti išsiimti grynųjų ir visada jų turėti, kad ir kas nutiktų, net jeigu jūs turite penkių skirtingų bankų kortelių rinkinį, nes tai neapsaugo nuo to, jog jie gali kažkuriuo metu neveikti. O grynieji yra grynieji, jie čia ir dabar, kad ir kas nutiktų. Tai – vienintelė pinigų rūšis, kuri nepriklauso nuo technologinių trikdžių“, – sako K. Kupšys.
Pašnekovas tikina, kad grynųjų pinigų verta išsiimti ir turėti ne vienai dienai.
„Galbūt ir savaitei verta pasiimti pinigų, nes kas žino... Mes niekada nesame apdrausti nuo techninių nesklandumų ir nelaimių. Jei pagalvotume, kokių gali būti pasekmių, jei, tarkim, elektra dingtų ne kelioms valandoms, o kelioms dienoms, – tai būtų labai rimtas įvykis, būtų akivaizdus visos mūsų technologijomis pagrįstos sistemos trapumas“, – tikina jis.
Lietuvos bankų asociacijos patarėjas, paklaustas, ar sąžininga, kad bankas klientui neatlygina nuostolių, o pats klientas gali patirti labai daug nemalonumų, tikino, kad bankai vis dėlto stengiasi kuo anksčiau ir operatyviau sureaguoti į galimus trikdžius bei informuoti žmones įvairiais komunikaciniais kanalais.
„Bankai į sistemų stabilumą, visą infrastruktūrą investuoja labai didelius pinigus, tad sakyti, kad bankai taupo, būtų netikslu. Sunku komentuoti, nes kiekvienas bankas turi skirtingas situacijas, sutrikimai – taip pat skirtingo pobūdžio. Vienu atveju, kai sutriko vieno banko kortelių veikla, jis tikrai operatyviai apie tai informavo savo klientus, tačiau kartais technologiškai tai padaryti labai sunku arba neįmanoma. Tokiais atvejais į pagalbą pasitelkiamos kitos komunikavimo priemonės: socialiniai tinklai, portalai, pranešimai spaudai“, – sako jis.
Kokių nuostolių patiria klientai
Žinoma, sunku įvertinti nuostolius, kuriuos patiria klientas, tačiau akivaizdu: yra labai nemalonių situacijų, kai gali būti sugadinti visi žmogaus planai.
„Žinote, kaip tik neseniai sulaukiau vieno skambučio iš nepatenkinto kliento, jis pasakojo, kad bandė įdėti pinigus į vieną banko bankomatą nedideliame Lietuvos miestelyje. Pasirodo, bankomatas paėmė pinigus ir tada sutriko jo veikla – pasirodė užrašas, kad atsiprašoma dėl laikinų sutrikimų. Įsivaizduokime to žmogaus situaciją: savaitgalis, galbūt jam reikia už kažką sumokėti, jam reikalingi pinigai čia ir dabar. Žmogui tai gali sukelti labai didelių sunkumų. Galbūt pinigai ir nedideli, to žmogaus atveju buvo keli šimtai eurų, bet tai gali sugriauti visus jo planus.
Jis turi ieškoti veikiančio banko skyriaus, jeigu tokio nėra, turi galvoti, kaip jam reikės išgyventi iki pirmadienio. Tai – galbūt ne finansiniai, o moraliniai nuostoliai. Yra tas jausmas, kad tave tiesiog ėmė ir paliko be pinigų. Stovėjai prie banko ir nebeturi pinigų, net ir kortelėje. Manau, čia tik pačių bankų geranoriškumo klausimas, kaip išlaikyti tą klientą, kaip susigrąžinti, kad jis nepabėgtų į kitą banką. Matyt, reikia didelės išmonės. Tiesa, aš nežinau, kuo baigėsi tam besiskundžiančiam žmogui, bet, tikiuosi, jo pinigai nepradingo“, – kalbėjo K. Kupšys.
