„Pokyčiai Lietuvoje atrodo išties įspūdingai, turint omenyje, kad dar 2012 metais išlaidos alkoholiui (parduotuvėse) buvo du kartus didesnės nei išlaidos restoranams ir viešbučiams. Visgi girtis dar nėra kuo, nes pagal šį rodiklį visoje Europos Sąjungoje už mus prasčiau atrodo tik Lenkija, o nuo pirmaujančių šalių (Graikijos, Ispanijos, Italijos) mes atsiliekame dešimtimis kartų; pvz., Graikijos, Ispanijos ir Italijos gyventojai alkoholiui (perkamam parduotuvėse) išleidžia 2–3 kartus mažiau pinigų nei lietuviai, o restoranams ir viešbučiams – 4–5 kartus daugiau“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, turint omenyje, kad graikų ir lietuvių pajamos yra kone identiškos, tokius vartojimo įpročius lemia ne tiek pajamų, kiek kultūriniai skirtumai.
Įdomi pernykštė situacija
Alkoholio vartojimo tendencijas Lietuvoje tyrinėjantis mokslininkas buvo atsargesnis su išvadomis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto docentas Mindaugas Štelemėkas pastebėjo, kad yra kritęs bendras alkoholio suvartojimas, o tai Lietuvoje buvo didžiulė problema – ypač vyrų grupėje. Lygiagrečiai kelerius metus iš eilės taip pat didėjo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.
„Įdomiai atrodo paskutiniai metai – tik vos vos, dešimtosiomis dalimis, pakrito alkoholio vartojimas. Reikėtų ilgesnio vertinimo, kad galėtume daryti tvirtesnes išvadas“, – sakė M. Štelemėkas.
Mokslininkas pastebėjo, kad apskritai alkoholio vartojimo įpročius formuoja daug įvairių dedamųjų.
„Vienas dalykas yra mados, rinkodara, kitas – alkoholio kontrolės politika. Jeigu yra ribojama reklama arba tam tikrų gėrimų kaina padidėja smarkiau (arba ne taip smarkiai didėja), tai irgi turi įtakos, kokie gėrimai vartojami“, – sakė M. Štelemėkas.
Bendrai, pasak LSMU dėstytojo, didieji lūžiai, susiję su alkoholio vartojimo tendencijomis, buvo matomi nuo 2008 metų. Stebima, kad mažėja įvairių neigiamų pasekmių, ir alkoholio vartojimas pastaraisiais metais mažėja.
„Visokių interpretacijų, kokios yra to priežastys, galėtų būti. Viena jų – besikeičianti vartojimo kultūra. Būtų labai smagu, jeigu taip iš tikrųjų yra, – kad žmonės atsakingiau geria. Lietuva tradiciškai pasižymėdavo posovietine gėrimo kultūra, kai stiprieji gėrimai geriami daugiau ir ne kiekvieną dieną, o savaitgaliais arba kartą per mėnesį, bet dideliais kiekiais; tai yra ypač žalinga sveikatai gėrimo tradicija“, – sakė M. Štelemėkas.
Alkoholio vartojimas tarp paauglių vis dar kelia nerimą
Kol kas tyrimų duomenys nesuteikia daug pagrindo optimizmui, kad posovietinės gėrimo tradicijos bus kitokios keičiantis kartoms.
Paskutiniai Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenys (2018 m.) rodo, kad Lietuvos paaugliai išsilaiko tarp bene daugiausiai geriančių Europoje.
„Žiūrima pagal tokius rodiklius, pavyzdžiui, „ar buvote du ir daugiau kartų neblaivus per savo gyvenimą?“ Tas klausimas formuojamas vienuolikmečiams, trylikamečiams ir penkiolikmečiams. Pagal tuos procentus Lietuva, nors mūsų padėtis ir gerėja, išlaiko vieną pirmaujančių pozicijų“, – sakė M. Štelemėkas.
Pasak mokslininko, matant tokius duomenis kyla klausimas, ar tos priimtos alkoholio kontrolės politikos priemonės iš tiesų pakankamai gerai veikia praktiškai.
„Žiniasklaidoje daug dėmesio sulaukia klausimas, kokius sprendimus priima Seimas. Tačiau galbūt trūksta dėmesio stebėsenai, kaip tas įgyvendinama. Tai yra aktualu, ir konkrečiai – jaunimui. Klausimas, ar šešiolikmečiai, devyniolikmečiai ir aštuoniolikmečiai iš tikrųjų susiduria su iššūkiais nusipirkti alkoholio, ir kaip ta situacija keičiasi“, – kalbėjo M. Štelemėkas.
Per karantiną – reikšmingi pokyčiai
Kaip jau skelbta, karantinas padarė reikšmingų pokyčių, kalbant apie alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo įpročius. Šiuos pokyčius pirmadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pristatė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas. Jo teigimu, kai kurių narkotinių medžiagų prieinamumas dėl uždarytų sienų mažėjo, dėl finansinių priežasčių mažėjo alkoholio ir tabako gaminių pirkimas.
R. Čiužas teigė, kad mažėjo visų narkotinių medžiagų prieinamumas, bet vienų – ypač. „Kai kalbama apie narkotikų prieinamumą, galiu pasakyti, kad tam tikrų pokyčių rinkoje buvo. Anot mūsų partnerių, policijos departamento, pats prieinamumas sumažėjo. Tačiau natūralu, kad dalis narkotinių medžiagų sumažėjo labiau, – kad ir tos pačios kanapės. Šalių sienos buvo uždarytos ir galimybės judėti tarp jų nebuvo“, – galimas priežastis vardijo ekspertas. Jis teigė, kad alkoholio taip pat buvo perkama mažiau.
„Iš didmenininkų parduotų kiekių matau, kad praktiškai visų alkoholinių gėrimų pardavimas mažėjo. Ne taip žymiai, bet bent jau spiritiniai, fermentuoti gėrimai (jų buvo parduodama mažiau – aut. past.), alus išliko panašaus pardavimo lygio, vyno parduota šiek tiek daugiau“, – statistinius duomenis vardijo R. Čiužas.
Vertinant šių ir pernai metų laikotarpį nuo kovo 16 dienos iki gegužės 1 dienos, paaiškėjo, kad bendras apsinuodijimų alkoholiu skaičius sumažėjo per pusę. „Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galima sakyti, kad narkotikų ir psichotropinių medžiagų apsinuodijimų sumažėjo 25 procentais“, – kalbėjo departamento vadovas.
Jo teigimu, apsinuodijimų opiodais padidėjo trečdaliu, o, pavyzdžiui, kanapėmis, sumažėjo per pusę. „Vertinant tendencijas, jos panašios ir pagal lytį. Iš 58 ūmių apsinuodijimų narkotikais – 46 atvejai su vyrais, 12 atvejų – su moterimis. Lyginant su pernai – 37 vyrai ir 4 moterys. Daugiausia apsinuodijimų užregistruota Vilniuje, apie 12“, – kalbėjo R. Čiužas.
Departamento vadovas atkreipė dėmesį ir į ekspertams nerimą keliančią tendenciją – narkotinėmis medžiagomis per anksčiau paminėtą laikotarpį šiemet apsinuodijo daugiau asmenų iki 15 metų. „Ir tokių atvejų šiemet mes turėjome 7, pernai buvo mažiau“, – sakė jis.
„Kitas dalykas – apsinuodijimas alkoholiu, jis sumažėjo pusiau. (…) Apsinuodijimo alkoholiu tenka daugiausia sostinei ir Šiaulių miesto savivaldybe. Lyginant su pernai metais šis skaičius žymiai mažesnis“, – sakė departamento vadovas.
Jo duomenimis, nuo kovo 16-osios iki gegužės 1-osios užregistruoti 304 apsinuodijimai alkoholiu. Pernai tuo pačiu laikotarpiu užfiksuoti 778 tokie atvejai. R. Čiužas svarstė, galbūt alkoholio ir tabako gaminių pirkimo mažėjimas gali būti aiškinamas finansiniais argumentais.
„Sumažėjimo vartojimas gal grįstas ir ekonominiais rodiklis. (…) Panaši tendencija – ir su tabako gaminiais, perkamumas sumažėjęs, įvertinus finansines galimybes. Manau, kad tai yra viena iš priežasčių“, – teigė departamento vadovas.