„Pirmojo ketvirčio tendencijos rodo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius vystosi šuoliais. Tiesa, tarp nežinomųjų – koronavirusas, kurio poveikį galėsime įvertinti su vėlesnio ketvirčio duomenimis“, – pranešime teigia Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus vadovė Rūta Merkevičiūtė.
Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruota 117 įstaigų. Pagal licencijuotų šių įstaigų skaičių žemyninėje Europoje Lietuva toliau užima pirmąją vietą, vienu metu Lietuvos banke paprastai nagrinėjama apie 40–50 paraiškų dėl vienos ar kitos licencijos išdavimo. Šiuo metu į licencijas pretenduoja 33 elektroninių pinigų ir 13 mokėjimo įstaigų.
Lietuvos bankas pranešime spaudai teigia, kad pirmąjį ketvirtį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 19,2 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ši suma išaugo 1,8 karto, o įmonės iš licencinės veiklos gavo 23,6 mln. eurų pajamų – 7,1 mln. eurų (1,4 karto) daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Akcentuojama, kad 73 proc. pajamų uždirbo elektroninių pinigų, 27 proc. – mokėjimo įstaigos.
