JAV prezidentas grasina atitraukti 4 tūkst. karių iš šalies, jei ši nesutiks mokėti daugiau už amerikiečių išlaikymą. Tai – ne naujausi JAV prezidento įspėjimai, o 2019-siais skambėjusi žinutė, kurią skelbė Pietų Korėjos laikraštis „Chosun Ilbo“.
Buvo įvardyta ir suma, kurios JAV pageidavo už 28,5 tūkst. amerikiečių karių, dislokuotų Pietų Korėjoje išlaikymą – 5 mlrd. dolerių per metus. Tuomet kilo eilinė diplomatinė audra dėl neatsakingų Vašingtono veiksmų, o pačią žinią teko neigti Pentagonui.
Vis dėlto galiausiai Seulas ir Vašingtonas išties pasiekė sutarimą: korėjiečiai sutiko per metus mokėti 1,04 trln. vonų (924 mln. dolerių, 820 mln. eurų vietoje anksčiau mokėtų 830 mln. dolerių. Bet praėjus metams JAV prezidentas balandį vėl grįžo prie šios temos, o iš baltųjų rūmų pasipylė nauji reikalavimai: Seulas turėtų mokėti daugiau. Tiesa, nebe 5 mlrd. dolerių, kaip prašyta anksčiau, o 4 mlrd. dolerių. Panaši situacija pastarąją savaitę pasikartojo Europoje.
Dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis patikimais šaltiniais JAV administracijoje perdavė nerimą keliančią žinutę: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui Vokietijoje nuolat laikomą kontingentą, šiuo metu turintį 34,5 tūkst. karių, sumažinti 9,5 tūkst. karių.
Šį kartą nenurodytas finansinis reikalavimas, nei kita aiški galimo išvedimo priežastis, tik pats ketinimas – iki metų pabaigos išvesti trečdalį JAV karių Vokietijoje, kur jų skaičius neturėtų viršyti 25 tūkst. Vokietijoje, kuri pastaruosius kelerius metus atvirai konfliktuoja su JAV administracija, kilo įvairiausių reakcijų: nuo diplomatinių apgailestavimų iš Užsienio reikalų ministerijos iki atvirų nepasitenkinimo pareiškimų iš kai kurių vokiečių politikų.
Ir nors pati žinia nepasiruošusius užklupo net JAV kariškius – Pentagonas demonstratyviai susilaikė nuo komentarų ir siūlė kreiptis į Baltuosius rūmus, o ir sprendimas, panašu, dar nepriimtas, kaip ir neapsvarstytos galimo išvedimo detalės, reakcijų bei vertinimų netrūksta: Lenkija jau suskubo išreikšti viltį, kad dalis amerikiečių persikraustys pas juos, o ekspertai įspėja apie D. Trumpo žinutės priežastis bei pasekmes.
Kaltinimai, nuostaba, o tada derybos
Pirmosios reakcijos į JAV administracijos norą išvesti 9,5 tūkst. JAV karių iš Vokietijos atrodė taip, tarsi visi būtų priblokšti. Tai ypač buvo paranku D. Trumpo kritikams, kurie suskubo pažymėti, kad kritiškai Europoje, ypač Vokietijoje vertinamas JAV prezidentas sprendimui pasirinko ne tik blogiausią laiką – 1944-ųjų birželį vykusios sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metines, bet ir sutapo su D. Trumpo skambučio V. Putinui bei raginimais grąžinti Rusiją į Galingiausiųjų pasaulio šalių klubą, iš kurio Rusija buvo išspirta po 2014-ųjų agresijos prieš Ukrainą ir Krymo okupacijos.
Be reikalavimų Pietų Korėjai D. Trumpas pastaraisiais metais negailėjo tiek karčių žodžių kitiems sąjungininkams, reikalaudamas jų daugiau prisidėti prie NATO „išlaikymo“, skirti daugiau lėšų gynybai, tiek skambių pažadų grąžinti amerikiečius namo. Tokia retorika ypač palanki dabar, artėjant lapkritį vyksiantiems prezidento rinkimams, kuriuose D. Trumpas siekia perrinkimo. Vis dėlto tai nėra beprecedentis D. Trumpo administracijos grasinimas.
„Tikrai žeidžiantis dalykas yra tikėtis, kad JAV mokesčių mokėtojas toliau mokės už daugiau kaip 50 tūkst. Vokietijoje dislokuotų amerikiečių, o vokiečiai savo prekybos perteklių naudos savo tikslams“, – dar pernai rugpjūtį pareiškė tuometinis JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis.
Prieš tai JAV ambasadorė Lenkijoje Georgette Mosbacher tviteryje rašė: „Lenkija vykdo savo 2 proc. BVP įsipareigojimą NATO. Vokietija ne. Mes sveikintume, jei amerikiečių daliniai Vokietijoje atvyktų Lenkiją“.
D. Trumpas apie dalinių perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją užsiminė ir 2018-siais ir 2019 birželį, kai Vašingtone lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Tuomet skandalingais pareiškimais ir nediplomatišku elgesiu per trumpą laiką Vokietijoje spėjęs pagarsėti R. Grenellis pridūrė, kad dabar esą „pasiektas taškas, kai amerikiečiai ir JAV prezidentas turi reaguoti“.
Ir nors reikšmingesnių JAV reakcijų nebuvo – JAV nusprendė kiek padidinti savo pajėgas Lenkijoje, būtent šios šalies vadovai neslėpė džiaugsmo dėl galimo JAV karių perkėlimo iš Vokietijos į Lenkiją. Tokių vilčių Varšuva neslepia ir dabar.
„Tikrai tikiuosi, kad dėl daugelio derybų, kurias surengėme, ir pademonstravę, koks tvirtas NATO partneris esame, kai kurie iš šiuo metu Vokietijoje dislokuotų ir atšaukiamų JAV karių tikrai atsidurs Lenkijoje. Tikrasis pavojus slypi už rytinės sienos, tad JAV karių perkėlimas į [NATO] rytinį flangą pastiprins visos Europos saugumą“, – sakė Lenkijos sakė premjeras Mateuszas Morawieckis ir pridūrė, kad „derybos tęsiasi“. Būtent kieta derybine taktika neretai ir aiškinamas toks D. Trumpo, prieš tai verslininko elgesys.
Tūkstančiai karių keliose bazėse
Tokie viltingi Lenkijos pareiškimai neatsitiktinai palydėti „derybos tęsiasi“ bei konkretumo trūkumu. Bendrai, konkrečių detalių apie tai, kada, kokie kariai iš iš kur konkrečiai Vokietijoje gali būti išvesti iki šiol nėra – tik pasvarstymai. Iš keliolikos JAV karinių objektų Vokietijoje, kur šiuo metu dislokuota beveik 34,5 tūkst. amerikiečių karių.
Dauguma jų sutelkta keliose svarbiose bazėse, kurios užima tūkstančiu hektarų ploto. Milžiniškai Grafenvioro bazė yra didžiausias NATO mokymo centras Europoje, kartu su kareivinėmis Vilseke, Garmiše jie talpina tūkstančius JAV karių kartu su visa sunkiąja technika, dauguma kurios buvo išvesta dar 2012 metais, tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos sprendimu, tačiau atgabenta pastaraisiais metais, reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Rytų Europoje. Grafenviore nesyk treniravosi ir Lietuvos kariai, iš čia JAV pastaraisiais metais siuntė šarvuočių kolonas į Baltijos šalis pratyboms su lietuvių, latvių ir estų kariais.
Neoficialiuose svarstymuose minima 16-oji palaikymo brigada iš trijų batalionų, kurie gali būti išvesti iš Vokietijos. Tokių dalinių išvedimas būtų skaudus smūgis ir taip jautriai sričiai tiek JAV, tiek visos NATO pajėgoms, mat tokie palaikymo daliniai leidžia amerikiečiams geriau valdyti logistinius srautus į operacijų rajoną, aptarnauja kitus kovinius dalinius tiekdamos degalus, šaudmenis, medicinines atsargas ir atsargines dalis ratinei technikai remontuoti.
Ir nors JAV pajėgų galia Europoje viešai paprastai siejama su kietu geležiniu kumščiu – tankais, šarvuočiais, oro pajėgomis, logistikos svarba yra neišmatuojama – be paramos dalinių gali strigti visa veiksmu grandinė: technika nejudės, jei nebus tinkamai ir laiku aprūpinta, organizacinio darbo bus daugiau, jis truks ilgiau. Tokie daliniai svarbūs tiek sausumoje, tiek ore.
Be didelių garnizonų ir vadaviečių Štutgarte, Ansbache, Kita milžiniška JAV oro pajėgų bazė yra Ramšteinas – viena didžiausių oro pajėgų bazių Europoje, JAV oro pajėgų Europoje, o kartu ir NATO vadavietė, kur sutelkti transporto, specialiosios paskirties orlaivių pajėgumai bei tūkstančiai JAV karių. Tai kartu yra ir tranzitinis mazgas, nuo kurio priklauso JAV operacijos ne tik Europoje.
„Netekus Ramšteino būtų reikšmingai pakirsti mūsų pajėgumai daryti bet ką ne tik Europoje, bet ir Afrikoje ir Artimuosiuose rytuose“, – teigė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.
Neoficialiomis žiniomis galimo JAV pajėgų mažinimo taikiniu gali būti pasirinkta kitas svarbus JAV objektas Vokietijoje – Špangdahlemo oro pajėgų bazė. Čia dislokuota 480-oji naikintuvų eskadrilė, turinti apie 30 daugiafunkcinių naikintuvų F-16, galinčių vykdyti „Wild Weasel“ užduotis – pralaužti priešininko priešlėktuvinę gynybą.
Iš čia dalis naikintuvų jau buvo perdislokuoti į Lenkijoje esančią Lasko oro pajėgų bazę, tačiau Špangdahleme sukurta infrastruktūra ne iš tolo neprilygsta tiems pajėgumams, kurie yra Lenkijoje – čia amerikiečiams dar trūksta ne šiaip įprastų komforto sąlygų, bet ir tokių dalykų, kaip mokyklos JAV karių vaikams, apgyvendinimo paslaugų karių šeimoms bei galimybės visavertiškai aprūpinti amerikiečius, kas jau yra padaryta Vokietijoje.
Investicijos į vietos ekonomiką
Pastaroji priežastis yra viena esminių, kodėl Lenkijos viltys pas save turėti dar daugiau amerikiečių karių kol kas atsimuša į realybės sieną. Tai, iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti paradoksalu: Lenkijos parama JAV yra tvirta – tiek visuomenėje, tiek, ypač valdančiųjų gretose. Ir atvirkščiai, Vokietijoje JAV, o ypač D. Trumpo įvaizdis per pastaruosius kelerius metus yra smarkiai pašlijęs.
Pavyzdžiui, naujausia tyrimų bendrovės „Pew research„apklausa dar kovą parodė, kad 85 proc. amerikiečių mano, jog JAV bazės Vokietijoje yra svarbios Amerikos nacionaliniams interesams. Vokiečių, manančių, kad šios bazės svarbios jų šalies nacionaliniams interesams tebuvo virš 50 proc., o 45 proc. griežtai nesutiko. Ypač didelį priešiškumą rodo vokiečių jaunimas – net šeši iš dešimties 18-29 metų amžiaus vokiečių mano, kad šios bazės nėra naudingos Vokietijai.
Tačiau net jei Lenkijoje pritarimas D. Trumpui ar bent jau JAV bei amerikiečių karių buvimui šalyje yra gerokai didesnis, šiltas priėmimas, draugiškos šypsenos neatstoja nuolatinio gyvenimo patogumų. Bet kurios JAV karinės bazės infrastruktūra yra milžiniškų investicijų, patirties ir gebėjimų reikalaujanti bei ilgamečių projektų pasekmė.
Nepaisant mitų apie būtinybę turėti greitojo maisto užkandines ir milžiniškas „Coca cola“ atsargas JAV kariai gali gyventi ir lauko sąlygomis – apkasuose arba konteineriuose, laikinuose nameliuose, ką yra įrodę tiek atokiose Afganistano vietovėse, tiek Lietuvoje, kur nuo pernai rudens iki šių metų gegužės pabaigos buvo dislokuotas JAV šarvuotasis batalionas su 500 karių.
Tačiau ilgalaikiam dislokavimui reikalinga infrastruktūra JAV bazes paverčia išties nedideliais ir unikaliais amerikietiškais miesteliais. Tam reikalingos investicijos siekia nuo kelių šimtų milijonų iki kelių mlrd. dolerių.
Pavyzdžiui Pietų Korėja padengė net 92 proc. lėšų iš 11 mlrd. dolerių vertės projekto – didžiausios JAV karinės bazės užsienyje. Tuo metu Vokietija nuo 2012-ųjų JAV bazių išlaikymui skyrė beveik ketvirtį milijardo eurų.
Nedideli miesteliai Bavarijoje ar Reino-Pfalco žemėse nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ne šiaip priprato prie JAV karių buvimo – Šaltojo karo laikais vien amerikiečių karių skaičius Vokietijoje viršijo 300 tūkstančių. Dar 2001-siais buvo paskaičiuota, kad Ramšteino ir Špangdahlemo bazės prie vietos ekonomikos prisidėjo apie 1,4 mlrd. eurų, sukurdamos 27 tūkst. darbo vietų.
Toks finansinis ryšys nėra paremtas vienos krypties eismo gatvės principu, o vokiečiai jau gerai žino, ką reiškia JAV karių išvedimas iš šalies – nuo 2006-ųjų iki 2018 metų JAV iš Vokietijos išvedė dešimtis tūkst. karių – tai smogė vietos ekonomikai.
Šiuo metu skaičiuojama, kad JAV pajėgoms tiesiogiai dirba apie 12 tūkst. vokiečių civilių, o netiesiogiai su amerikiečių karių buvimu finansiškai susiję antra tiek vietos gyventojų ir jų verslų – nuo paslaugų sektoriaus, pavyzdžiui, viešbučių, nuomos, kitų apgyvendinimo sutarčių, produktų tiekimo iki mokymo ir žemės nuomos.
Tad bet kokios kalbos apie JAV karių išvedimą gali reikšti ne tik kai kurių bazių uždarymą, bet ir smūgį vietos verslui ypač jautriu metu po koronaviruso pandemijos.
Be 34,5 tūkst. JAV karių, dislokuotų Vokietijoje, čia dar yra apie 17 tūkst. amerikiečių civilių, dirbančių bazėse arba gyvenančių ir vienaip ar kitaip prisidedančių prie Vokietijos ekonomikos. Ir atvirkščiai – D. Trumpo nuolat kartojamas noras, kad kitos šalys, ypač tos, kuriose dislokuoti JAV kariai, ne šiaip daugiau prisidėtų prie savo saugumo, bet ir mokėtų daugiau už JAV karinį buvimą, taip pat turi kitą monetos pusę.
„Aš galėčiau įsivaizduoti Europos šalies vyriausybę, kuri sakytų: „gerai, norite, kad mes mokėtume? Paskaičiuokime amerikiečių buvimo šalyje kainą“ – kibernetinis saugumas, policijos patruliai, leidimas naudotis greitkeliais, žala aplinkosaugai – tai tik dalis išlaidų, kurias būtų galima perkelti amerikiečių kariams“, – pažymėjo B. Hodgesas.
Viltis turės pateisinti patys
„Manau, kad karių atitraukimo nebus. D. Trumpas dažnai svaidosi skambiais pareiškimais, bet nesiima veiksmų“, – tikino buvęs JAV ambasadorius Vokietijoje Johnas Kornblumas. Išties, kelis metus skambantys grasinimai Vokietijai kiekvieną kartą priimami vis jautriau, tačiau bent jau kol kas rimtesnių ar bent jau praktinių pasekmių nesukėlė.
„Tačiau tam tikra žala mūsų santykiams jau padaryta. Ką tokia žinute mes rodome savo sąjungininkams ir potencialiems varžovams? Būdamas vadu aš visada nerimavau, kad mums ir taip visko trūko, tad bet kas, ką nurėžtume dabar, ar tai būtų logistika, ar žvalgybiniai, ar ryšių, ar inžineriniai pajėgumai, jie mums reikalingi“, – sakė B. Hodgesas.
Kita vertus, Lenkijoje, kur jau dislokuota apie 5 tūkst. JAV karių, neatsitiktinai viltingai kalbama apie palankių sąlygų amerikiečiams sukūrimą – jei infrastruktūrą buvo galima sukurti Vokietijoje, kodėl tai būtų neįmanoma Lenkijoje, net jei dabar sąlygos yra visai kitos? JAV investicijos į karinės infrastruktūros objektus Lenkijoje pastaraisiais metais ir taip tik augo, o Lenkija yra ne šiaip ištikima JAV sąjungininkė, bet ir šalis, apsisprendusi įsigyti vis daugiau amerikietiškos ginkluotės, kai tuo metu Vokietijoje dėl to dar verda aršūs debatai.
Be to, būtent Lenkija yra karine prasme strategiškai svarbi Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Netoli Lietuvos esančiame Oržyče dislokuotas JAV vadovaujamas daugiašalis NATO batalionas, kuris krizės atveju gintų ne tik Lenkiją, bet ir Suvalkų koridorių – siaurą sausumos pasienio ruožą, kuris ribojasi su Rusija ir Baltarusija. Bet koks JAV karinių dalinių padidinimas kaimyninėje Lenkijoje būtų sveikintinas žingsnis ir Vilniuje bei kitose Baltijos šalių sostinėse.
Kita vertus, jau kelerius metus JAV investicijos į Lietuvos karinę infrastruktūrą – nuo logistinių pajėgumų Mumaičiuose iki poligonų Pabradėje, Kazlų Rūdoje modernizavimo ir galiausiai 9 mėnesius trukusi JAV šarvuotojo bataliono rotacija Lietuvoje rodo, kad JAV linkusi stiprinti savo buvimą ne šiaip regione, bet ir pasirinktose jo vietovėse, viena kurių yra ir Lietuva.
Nuolatiniam ar net rotaciniam didesnio nei batalionas JAV karinio vieneto buvimui Lietuvoje šalis dar nėra visiškai pasiruošusi – užsienio karinių bazių buvimą draudžia šalies konstitucija, o infrastruktūros pritaikymo darbai, tokie, kaip 2,2 mln. eurų kainavęs geležinkelio atšakos projektas Pažeiminėje tėra lašai jūroje, kai kalbama apie JAV karinės infrastruktūros poreikius.
Tačiau ne vienerius metus puoselėtos Lietuvos verslininkų viltys dėl užsienio karių pasirodymo ir prisidėjimo prie vietinės ekonomikos nėra iš piršto laužtos, jei būtų rimtai svarstomi tokie kariniai objektai, bent iš dalies primenantys JAV bazes Vokietijoje.
Bet tai priimančiai šaliai kartu reikštų ir būtinybę įrodyti politinius, organizacinius, kitus gebėjimus bei prisiimti atitinkamus teisinius, finansinius įsipareigojimus – teisinių sutarčių pasirašymas, treniruočių sąlygų gerinimas, gyvenamųjų konteinerių ir sporto salės įrengimas tėra maža dalis to, kas gali pritraukti amerikiečius. O taip pat tektų susitaikyti su eiline neigiamų reakcijų iš Rusijos banga. Pastaroji šalis V. Putino naujausiame įsake jau įvardijo, kad tokia karinė infrastruktūra gali kelti grėsmę Rusijos interesams ir konflikto atveju taptų branduolinių smūgių taikiniais.