Vertėjai
MRU Humanitarinių mokslų instituto docentė Vilhelmina Vaičiūnienė atkreipia dėmesį, kad vertėjo darbas yra labai įvairiapusiškas, todėl net ir per pandemiją, žinoma, atsižvelgus į konkretaus darbo ypatumus, vertėjai buvo vieni iš tų, kurie toliau galėjo sėkmingai dirbti ir nepatyrė didelio pandemijos poveikio.
Pasak docentės, apskritai didelis vertėjo profesijos privalumas darbas nuotoliniu būdu, dažnai lankstus darbo grafikas. V. Vaičiūnienė pastebi, kad šiuolaikiniams vertėjams vis svarbiau mokėti kelias kalbas, o pastaraisiais metais stipriai išaugęs nišinių kalbų poreikis. „Mūsų universiteto siūlomos programos išskirtinumas – galimybė studijuoti antrąją kalbą (norvegų, vokiečių, prancūzų, ispanų, korėjiečių). Šiandien stebime didelį jaunų žmonių susidomėjimą Azijos šalių kultūra ir kalbomis, todėl neatsitiktinai auga susidomėjimas korėjiečių kalba. Taip pat itin populiarios skandinavų kalbos, ypač norvegų, kurios populiarumą lemia aktyvus Lietuvos ir Skandinavijos regiono šalių verslo bendradarbiavimas“.
Docentė pasakoja, kad norint dirbti vertėju, vien tik kalbos įgūdžių nepakanka: „Dažnai pirmakursiai įsivaizduoja, kad mokytis vertimo lengva, nes anglų kalbą jie jau moka, tačiau universitete ilgainiui supranta, kad reikia išmanyti, kaip kalba funkcionuoja, suprasti jos dėsnius, sandarą, netgi tam tikrus kultūrinius niuansus. Palaipsniui kinta požiūris į kalbą, kuri kaip komunikacijos įrankis, reikalauja gilių žinių, o norint būti geru specialistu nepakanka būti vien tik efektyviu jos vartotoju”.
Verslo psichologai
Verslo psichologijos ekspertai gali padėti optimizuoti verslo procesus ir rezultatus, tačiau taip pat padeda įmonių darbuotojams lengviau prisitaikyti prie dramatiškai besikeičiančios situacijos ir naujų darbo sąlygų. Pasak Mykolo Romerio universiteto Verslo psichologijos magistrantūros programos vadovės prof. dr. Rasos Pilkauskaitės Valickienės, verslas šiandien labai dažnai susiduria su pokyčiais, todėl įmonės turi gebėti greitai orientuotis socialinėje, ekonominėje plotmėje, o verslo psichologų vaidmuo – milžiniškas, o pasaulinė pandemija tai tik parodė.
„Kaip paskatinti darbuotojus, kad šie lengviau prisitaikytų prie pokyčių, kaip su jais komunikuoti, motyvuoti, ypač, kai prie tam tikrų pokyčių jie prisitaikyti nenori – iššūkiai, kuriuos pereina tiek didelės, tiek ir mažos įmonės. Tai ypač išryškėjo prasidėjus pandemijai“, – pastebi dr. R. Pilkauskaitė Valickienė. Pasak pašnekovės, įmonių vadovybei šiandien tenka mokytis perprasti, išmanyti ir psichologinius aspektus arba turėti verslo psichologijos konsultantus, o verslo psichologas padeda naujiems darbuotojams prisitaikyti prie komandos, suprasti organizacijoje vykstančius pokyčius ir į juos įsitraukti: „Psichologinės žinios leidžia sklandžiau suformuoti komandą, ypač, kai buriamas naujas kolektyvas, ar, kaip pastaraisiais mėnesiais, susiduriama su pandemijos iššūkiais ir įmonėms, ir pasitelkus tuos pačius darbuotojus reikia operatyviai performuoti savo veiklas ir profesinius santykius.“
Pasak R. Pilkauskaitės Valickienės, verslo psichologai šiandien gali dirbti tiek kaip vidiniai darbuotojai (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių, projektų vadovai), tiek kaip išoriniai (nepriklausomi) konsultantai – šių specialistų poreikis priklauso nuo įmonės galimybių bei perspektyvų. „Mažesnėms įmonėms verslo psichologo paslaugas teikia išoriniai konsultantai, tačiau didesnės įmonės gali turėti savo viduje tokį žmogų, kuris atsakingas tiek už atrankas, tiek ir mokymus, karjeros kelią, darbuotojų įvertinimą, motyvaciją susidūrus su neįprastais, kaip šiuo atveju pandemija, atvejais“, – komentuoja dr. R. Pilkauskaitė Valickienė.
„Verslo psichologijos magistrantūros studentai gilina ne tik teorines organizacijos valdymo, verslo aplinkos žinias, bet įgauna ir inovacijų vadybos psichologijos žinių. Svarbu ir tai, kad studentai turi praktinius verslo derybų, tiek komandų formavimo užsiėmimus“, – pasakoja studijų programos vadovė.
Kibernetinio saugumo ekspertai
Milžiniškais tempais didėjant išmaniųjų prietaisų naudojimui ir interneto prieinamumui vis dažniau virtuali erdvė tampa ir kriminalinių nusikaltimų lauku. Kibernetinis saugumas ir privatumas buvo viena pagrindinių 2019 metų Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) Davose temų, o kibernetinės atakos, privatumo pažeidimai ir kriminalinės veikos internete yra vienas svarbiausių pasaulinio stabilumo rizikos faktorių. 2019 metų „Pasaulinių grėsmių ataskaitoje“ („Global Risks Report 2019“), kibernetiniai pavojai įvardijami kaip vienas didžiausių mūsų laikų saugumo iššūkių.
Ataskaitos rengėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad kibernetinių nusikaltimų padaroma žala pasaulinei ekonomikai 2021 metais gali siekti 6 milijardus dolerių, o prasidėjusi pandemija šią statistiką gali stipriai pakoreguoti. Ataskaitoje pažymima, kad bent jau sėkmingas tokių nusikaltimų tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn JAV siekia vos 0,05 proc., kai smurtinių nusikaltimų – 46 proc.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus, kibernetinio saugumo eksperto ir kibernetinio saugumo studijų programos vadovo Dariaus Štitilio teigimu, per pandemiją dar didesnei daliai visuomenės, verslams „persikrausčius“ virtualią erdvę kibernetinių nusikaltimų klausimas tapo dar opesnis.
D. Štitilis įsitikinęs, kad mūsų šalyje kibernetiniam saugumui skiriamas vis dar nepakankamas dėmesys, nors vien tik 2018 metais Lietuvoje fiksuota apie 55 tūkstančiai įvairių kibernetinių atakų. Be to, pasak profesoriaus, dideli pavojai slypi ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir dėl kriminalinio pobūdžio veikų, nukreiptų į paprastus asmenis, įmones, organizacijas, ypač dabar, kai daug veiklų keliasi į internetinę erdvę.
Profesorius įsitikinęs, kad vienas iš kovos su šiuo reiškiniu ginklų – aktyvesnis kibernetinio saugumo ekspertų ruošimas, tolesnis teisinės bazės tobulinimas, o svarbiausia – teisės aktų reikalavimų vykdymo praktikoje užtikrinimas.