„Atliekant tyrimą, sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas“, – skelbė prokuratūra.
Prokuratūroje suorganizuotoje spaudos konferencijoje generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paaiškino situaciją.
„Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad verslo konfederacijos prezidentas, pasinaudodamas savo padėtimi, pažintimis ir santykiais, atstovaudamas jos narių, taip pat kitų subjektų interesams, galimai už neteisėtą piniginį atlygį darė poveikį priimant svarbius teisės aktus ir sprendimus.
Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti veikla teisėkūros procesams, konkretūs teisės aktai turi tarnauti visai visuomenei, o ne atskiroms grupėms. Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui, galėjo padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“, – sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Buvo teigiama, kad turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus informavo, kad šiandien atlikta didelė operacija, kurios metu iš viso buvo sulaikyti šeši asmenys. Kiti keturi, kuriems pareikšti įtarimai, pasak Ž. Bartkaus, yra privatūs asmenys, kurių dėl asmens duomenų apsaugos pareigūnai negali įvardyti. Jis patvirtino, kad tai yra verslo pasaulio žmonės.
„Kalbant apie nusikalstamas veikas, kurios tiriamos, tai – nieko neįprasto, tai yra korupcinės veikos – kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu. Bet, iš kitos pusės, tai yra susiję su lobistine veikla.
Esame ne kartą minėję, kad lobistinė veikla yra viena iš korupcijos rizikų teisėkūros procese. Lietuvoje buvo koreguojamas Lobistinės veiklos įstatymas, siekiant tas rizikas mažinti. Šios dienos situacija rodo, kad tos rizikos išlieka“, – sakė Ž. Bartkus.
STT vadovo vertinimu, kalbant apie jų nagrinėjamus atvejus, buvo peržengta galimo teisėto lobizmo riba.
„Šiandien mes neturime tyrimo duomenų, kad būtų neteisėtai priimti kokie nors teisės aktai. Kaip žinia, pagal Lobizmo įstatymą asocijuotos verslo struktūros gali lobizmo veikla užsiimti nesiregistravusios kaip lobistai ir nevykdydamos veiklos deklaravimo, kaip tai privalo daryti registruoti lobistai. Tai yra viena iš spragų, ką mes ir anksčiau pabrėždavome. Tą galėjo daryti, tačiau šio tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura, ir šiuo atveju galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu“, – sakė Ž. Bartkus.
STT vadovas patikslino, kad šiuo metu tiriama, jog už piniginį atlygį pasinaudodamas įtaka Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant kitus sprendimus kitose institucijose.
„Pono Zalatoriaus vaidmuo yra tiriamas viename iš keleto tiriamų epizodų. Ponas Zalatorius, būdamas Bankų asociacijos prezidentu ir galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą ir darė, gindamas bankų interesus. Tačiau, kreipdamasis į verslo konfederacijos prezidentą, buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą. Ta galimai nusikalstama schema yra atlygis už tai, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas atstovautų interesams. Tie veiksmai šiuo metu traktuojami kaip nusikalstami“, – sakė Ž. Bartkus.
STT vadovas patikino, kad kol kas nėra duomenų, jog Seimo nariai būtų įtraukti į nusikalstamą schemą. Jis patikslino, kad tyrimas buvo pradėtas šiais metais.
„Kai kalbame apie Zalatorių, įvardiname praėjusių metų pabaigoje Seime svarstytą su bankų apmokestinimu susijusį įstatymų projektą“, – sakė Ž. Bartkus.
STT vadovas informavo, kad įtariamieji sulaikyti, atliekamos kratos. Jis paaiškino, kad pareigūnai šiuo metu aiškinasi apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę.
„Šiandien per anksti būtų konstatuoti, kad visa šita suma gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė tiriama. (…) Tai nėra kyšis, kaip vienas atsiskaitymas už kokią nors paslaugą, tai yra pinigų suma, kuria disponavimas apribotas, ir tų pinigų kilmė tiriama. (…) Kalbama apie pinigus, kurie vienaip ar kitaip priklauso Sutkui“, – sakė Ž. Bartkus.
STT vadovas paaiškino, kad antradienį vykusioje operacijoje dalyvavo apie 100 jo vadovaujamos tarnybos pareigūnų. Nuo ankstyvo ryto atlikta apie 70 kratų, apklausta nemažai asmenų.
Asociacijų atstovams žinia buvo netikėta
„Delfi“ bandė susisiekti su Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentu Mantu Zalatoriumi, tačiau šis neatsiliepė. LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė sutiko pakomentuoti situaciją.
„Tik tiek informacijos ir turiu, kiek paskelbta, iš tikrųjų žinome, kad buvo iš ryto toks vizitas ir savo ruožtu galime patikinti, jog Lietuvos bankų asociacija, vykdydama savo veiklą, vadovaujasi aukščiausiais veiklos standartais: skaidrumas yra mūsų vienas iš pagrindinių standartų, viena iš esminių veiklos sąlygų, todėl esame pasiruošę bendradarbiauti su institucijomis ir pateikti visą reikalingą informaciją“, – sakė ji.
Naujienų agentūrai BNS V. Kiguolienė teigė, kad, jos žiniomis, asociacijos patalpose nebuvo atlikta kratų.
„Šįryt asociacijos prezidento namuose buvo apsilankę pareigūnai. Visa ši situacija mums visiškai netikėta, kaip perkūnas iš giedro dangaus. Informacijos apie pretekstą jokios neturime ir nieko išsamiau pakomentuoti negalime“, – ELTAI sakė V. Kiguolienė.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Tomas Zmitrevičius ELTAI sakė, kad žinia apie V. Sutkaus sulaikymą buvo netikėta, tačiau plačiau situacijos nekomentavo.
„Žinoma, žinia netikėta, bet mes kol kas jokios informacijos neteikiame ir nekomentuojame, nes 11.30 val. prokuratūroje bus konferencija ir tos detalės paaiškės“, – ELTAI sakė T. Zmitrevičius.
47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.
Iki darbo LBA M. Zalatorius buvo laimėjęs eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą, tačiau šių pareigų atsisakė, nes, kaip pats teigė, konkurso metu gavo pasiūlymą dirbti LBA.
Filologijos, ekonomikos ir verslo administravimo mokslus baigęs M. Zalatorius, be Švedijos prekybos tarybos, yra dirbęs bendrovės Visagino atominė elektrinė (2012–2013 metais), „Unicef Lietuvos“, „Lietuvos energijos“, „KB Components“, „Scandic Hotels“ valdybose, dirbo su didžiausiomis Šiaurės Europos kompanijomis, padėjo joms ateiti į Baltijos rinką, patarė, privatizuojant tuometinį „Lietuvos telekomą“, parduodant komercines televizijas bei viešbučius.
2015 metais M. Zalatorius gavo ordiną už nuopelnus Švedijos Karalystei.
V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“.
V. Sutkus praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jam privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“ dirbo tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.
Pernai prezidento rinkimų kampanijos metu V. Sutkus tarpininkavo tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko ir kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos susitikimui, šios aplinkybės tuomet sulaukė kritikos dėl galimo kariuomenės politizavimo. G. Nausėdai tapus prezidentu, J. V. Žukas paskirtas jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
J. V. Žukas tąkart teigė, kad V. Sutkus pasiūlė jam susitikti su G. Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.
