„Vienas didžiausių pastarojo meto energetikos projektų Lietuvoje – dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyba vyksta pagal numatytą tvarkaraštį. Susitelkus, tinkamai organizuojant darbus ir laikantis visų saugos reikalavimų galima dirbti nesustojant nė vienai dienai per septynias karantino savaites. Todėl tikslas nesikeičia – šiemet turi būti nutiesta du trečdaliai šio dujotiekio“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas, kuris antradienį lankėsi GIPL statybų aikštelėje prie Kernavės.
Pasak bendrovės „EPSO-G“ vadovo Rolando Zuko, savalaikės investicijos į energijos perdavimo ir prekybos infrastruktūrą leis vartotojams tiesiogiai pajusti pastaruoju metu susiformavusių palankių dujų kainų naudą savo sąskaitose.
„Matome, kad, pastačius dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos ir liberalizavus šios šalies dujų rinką, prekyba GET Baltic biržoje viršija mūsų lūkesčius – per pirmuosius tris šių metų mėnesius apyvarta buvo didesnė, nei planavome per visą pirmąjį pusmetį. Todėl dabar ne tik statome, bet ir modeliuojame, kokias naujas paslaugas, naujus dujų tiekimo maršrutus sukurs ir naujas galimybes atvers pradėjęs veikti dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – sako R. Zukas.
Kaip teigiama pranešime, GIPL, kurio trasos ilgis Lietuvoje – 165 km, statybos pradėtos šių metų pradžioje. Į Lietuvą iš Lenkijos jau atvežta 85 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 64 km vamzdžių, pakloti pirmieji 5 kilometrai dujotiekio į iškastas tranšėjas. Šiuo metu dujotiekio trasoje taip pat atliekami archeologiniai tyrinėjimai.
„Sudėtingiausias šių metų darbų etapas prasidės birželio pradžioje, kai Vokietijos partneriai pradės kryptinio horizontalaus gręžimo darbus po Nerimi. Ties Kernave iš vienos pusės ir ties Kazokiškėmis iš kitos upės pusės jau paruoštos darbų aikštelės, baigiamas suvirinti specialus vamzdis, kuris bus pertrauktas po Neries dugnu, 20 metrų gylyje“, – sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
