Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams galėtų darbdaviai, kurie per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų, prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pavyzdžiui, neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas ar patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo koronaviruso, sąrašą.
Vyriausybė nurodė, kad subsidijų dydžiai po karantino įprastai galėtų siekti 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus „ant popieriaus”. Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus du – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.
Taip pat siūloma nustatyti, kad darbdaviams, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 70 procentų darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro „ant popieriaus“.
Siūloma labiau skatinti darbuotojų ir bedarbių profesinį mokymą, kai siekiama įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas. Užimtumo tarnyba galėtų skirti iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti, bet tik tuo atveju, jei įgyjamos ar tobulinamos kvalifikacijos bei kompetencijos bus įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą sąrašą.
Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti darbo paieškos išmoką, kuri, kaip teigiama, galėtų padėti apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu. Ši išmoka būtų mokama Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems bedarbiams, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas ir jie nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vertinant priemonių efektyvumą, daroma prielaida, kad bedarbių skaičius gali augti iki 245 tūkst. Pritaikius priemones, tikėtinas optimistinis Lietuvos banko scenarijus: bedarbių integracija iki 64 proc., užimtųjų išlikimas darbo rinkoje iki 85 proc.
