Praėjusį ketvirtadienį Rusijoje užsikrėtusiųjų skaičius perkopė 100 000, t. y jų jau daugiau nei Kinijoje ir Irane. Iš 285-ių koronaviruso židinių šalyje 64 proc. yra ligoninėse, neseniai vykusiame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu informavo epidemiologas Aleksandras Gorelovas iš Rusijos vartotojų teisių apsaugos agentūra „Rospotrebnadzor“.
Ne vieną savaitę Rusijos nepriklausomi žiniasklaidos leidiniai ir nevyriausybinės organizacijos skelbia anoniminius įpykusių medicinos darbuotojų skundus, kad tenka dirbti, neturint tinkamų apsaugos priemonių, o biurokratinis vilkinimas kainuoja žmonių gyvybes. Situacijai prastėjant, medikai prabyla vis atviriau, galbūt net rizikuodami sulaukti teisinės atsakomybės.
Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – Sankt Peterburgo Vredeno traumatologijos ir ortopedijos institutas. Prieš tris savaites valdžia čia uždarė karantine 500 pacientų ir medikų. Vietos spauda praminė ligoninę „Rusijos deimantine princese“ – užuomina į Japonijoje prisišvartavusį kruizinį laivą, kuriame buvo koronaviruso protrūkis.
Karantinas turėjo baigtis praėjusią savaitę, bet už sveikatos apsaugą atsakingi valdžios pareigūnai pranešė, kad centras kol kas centras dar liks uždarytas. Balandžio 26 d. „YouTube“ tinklalapyje pasirodė pagalbos šauksmas iš ligoninės: „Kosėju, man skauda krūtinę, tačiau niekas neateina apžiūrėti... nėra gydymo, nėra vaistų, – teigė moteris. – Niekas neateina pažiūrėti, kaip jaučiamės, [neaišku], koks mūsų gydymo planas... kada visa tai baigsis?“
Vredeno institute – apie 300 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, naujienų agentūrai TASS pranešė ligoninės vadovas Rašidas Tichilovas.
Tos ligoninės Stuburo operacijų skyriaus vadovas Dmitrijus Ptašnikovas instagrame pranešė, kad visi gydytojai jo skyriuje užsikrėtė koronavirusu. Interviu „Kommersant“ jis sakė, kad pirmą COVID-19 atvejį diagnozavo balandžio 9 su rentgenograma, o patvirtinimas po testo atėjo vėliau.
Vredeno institutas neatsiliepė į CNN prašymą pateikti komentarą. Tiesa, laikinasis instituto direktorius Andrejus Čiornyj instagrame publikavo videokreipimąsi, kuriame teigė, kad yra objektyvių sunkumų atlikti tyrimus, o rezultatai iš laboratorijų vėluoja.
Pasak A. Čiornyj, pastaruoju metu pavyko paspartinti testavimą ir atskirti žaliąją zoną žmonėms, kurių tyrimų rezultatai du kartus buvo neigiami. Jis padėkojo ligoninės darbuotojams ir pacientams už kantrybę, pabrėžė, kad ligoninė turi reikalingų priemonių atsargų ir stengiasi įsigyti apsauginės įrangos.
Du pavardžių nenorėję skelbti ligoninės darbuotojai teigė, kad nėra adekvačių apsaugos priemonių, o daugelis medikų negavo savo tyrimų rezultatų. Pasak jų, skenogramos rodė plaučių uždegimą.
„Visi mano draugai, 80 proc. kolegų serga, – sakė vienas medicinos darbuotojas CNN. – Seselės serga, tačiau turi dirbti ir keisti intraveninius kateterius pacientams.“
Kai kuriuos sunkios būklės pacientus pavyko perkelti į kitas klinikas. Tų, kurie liko, nervai įtempti, sakė viena moteris „YouTube“.
Sudėtinga situacija – ne vien Vredeno institute. Kaip, remdamasi medikų pranešimais ir oficialiomis ataskaitomis, paskaičiavo CNN, balandį Rusijoje karantine uždarė mažiausiai 23 ligonines.
Nėra oficialių statistinių duomenų, kiek Rusijoje infekuotų medicinos darbuotojų, Rusijos Sveikatos apsaugos ministerija ir „Rospotrebnadzor“ neatsiliepia į prašymus pakomentuoti.
Dalis karantine uždarytų ligoninių buvo skirtos COVID-19 pacientams, bet dauguma buvo įprastos ligoninės, gimdymo klinikos ar psichiatrijos skyriai, į kurias infekuoti žmonės pirmiausia pateko dėl kitų sveikatos sutrikimų ir kuriose gydytojai neturėjo asmeninės apsaugos priemonių, pranešė Gydytojų profesinė sąjunga.
V. Putinas rusų kritikuojamas, nes išsiuntė daugybę apsaugos priemonių į JAV, Italiją ir Serbiją, o daliai Rusijos gydytojų tenka patiems siūtis kaukes ir pirktis apsauginius kostiumus.
Kremlius neigia, kad trūksta apsauginių priemonių. Praėjusį antradienį vykusioje telekonferencijoje su regionų lyderiais V. Putinas teigė, kad vyriausybė pristabdė koronaviruso plitimą, tiesa, pripažino, kad ligoninėms ir medikams dar trūksta apsauginės įrangos.
„Lyginant su tuo, kas buvo anksčiau, jau yra daug. Bet, lyginant su tuo, ko mums reikia, to dar nepakanka“, – sakė jis.
Kai kurie medikai skundžiasi, kad ligoninės nustojo tikrinti darbuotojus, kad išvengtų privalomojo karantino. Pasak vienos medikų profesinės sąjungos vadovo Andrejaus Konovalo, vieno gydytojo teigiamas testas reiškia karantiną daugumai kolegų, o tada neliktų kam dirbti.
„Šiuo požiūriu, kova pralaimėta, – sakė jis. – Pastaruoju metu matėme vis daugiau atvejų, kai darbdavys sąmoningai atsisako tikrinti darbuotojus, kad nuslėptų realią padėtį.“
Maskvos greitosios pagalbos darbuotojai irgi skundžiasi apsaugos priemonių trūkumu. Pavardės paprašęs neskelbti Artiomas pasakojo, kad jo komanda gavo asmeninės apsaugos priemonių, tačiau dėl daugybės iškvietimų dirbo 24 val. su trumpomis poilsio pertraukomis.
Pagal normatyvus, greitosios pagalbos komandą turi sudaryti vairuotojas ir du paramedikai. Pasak Artiomo, jau daug savaičių dirba ne visos sudėties komandos, nes pusė jo kolegų serga, ir nėra kam jų pakeisti.
Tiek Artiomas, tiek A. Konovalas teigė, kad net prieš pandemiją trūko seselių ir paramedikų, jie kaltino prieštaringai vertinamą sveikatos apsaugos reformą, dėl kurios buvo masiškai sumažinta darbo vietų, uždaryta daug ligoninių, taip pat ir infekcinių ligų centrų.
Nepakankamai finansuojamos Rusijos regioninės ligoninės dar stipriau pajuto apsauginės įrangos trūkumą, į daugelio ligoninių prašymus valdžia reaguoja vangiai.
Gydytojai kreipiasi į aktyvistus ir nevyriausybines organizacijas, taip bandydami gauti reikiamos įrangos. Tačiau prabilus viešai, gresia pasekmės – tiriamieji komitetai mažiausiai penkiuose regionuose apklausė publikacijų socialiniuose tinklalapiuose autorius, pranešė CNN.
Gydytojų sąjunga tviteryje rašė, kad kai kuriems sveikatos apsaugos darbuotojams grasino baudomis, jei skleis melagingas žinias apie apsauginės įrangos trūkumą.
„Sulaukėme daugiau nei 200 prašymų, kad trūksta visko, o ypač – apsauginių kostiumų, respiratorių ir akinių, – sakė sąjungos direktorius Ivanas Konovalovas. – Trūksta absoliučiai visiems regionams, įskaitant ir Maskvą.“
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba paprašė Gydytojų sąjungos pateikti gaunamų skundų statistiką.
Medikai įkūrė interneto svetainę „Prisiminimų sąrašas“ – joje bus publikuojamos visų nuo koronaviruso mirusių gydytojų pavardės.
„Vienintelis tikslas – nepamiršti mirusių kolegų“, – sakė vienas iš projekto autorių, Maskvoje gyvenantis kardiologas Aleksejus Erlichas.
Praėjusią savaitę sąraše buvo 70 medikų pavardės. Organizacija sako, kad tai – toli gražu ne viskas, nes sunku gauti oficialų mirties priežasties patvirtinimą. Rusiją neskelbia mirusių medikų skaičiaus, tik Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino „liūdną žinią“ dėl medikų mirčių.