Tai stebina, tiesa? Ar mūsų nemokė, kad natūrali santykių raida yra meilė, santuoka ir tik tuomet kūdikis? Tačiau nekalbėkime apie moralę. Mums rūpi, kokią įtaką santykiams daro tai, kad iš pradžių tampama mama ir tėčiu, o tik paskui – ponu bei ponia. Apie tai kalbasi šeši mūsų meilės tarybos ekspertai.

Meilė, santuoka, miegas, daug miego, kūdikis

Ačiū Goldie Hawn. Ji praskynė kelią. Niekas išdidžiau nepaniekino altoriaus, turėjo nesantuokinių vaikų ir neleido niekam savęs teisti. Tačiau kaip su santykiais?

Įžymybėms paprasčiau. Jie gyvena prabangiuose namuose su krūva tarnų bei auklių, taigi vaikai – tik mažytis priedas, namų puošmena. O mums, paprastiems žmonėms, viskas kitaip. Myliu savo vaikus iki išprotėjimo. Tačiau viena mano dalis vis dar žvelgia į juos kaip į tuos, kurie “atėmė iš manęs nenuginčijamą mano žmogišką teisę į miegą”. Žinojome, kad tai bus, kai laukėme vaikų. Nesakėme: “Na, perkopėme trečią dešimtį, turime mažai atsakomybės ir puikius santykius – nagi viską sugadinkim!” Miegokite, žmonės. Štai kodėl darome viską reikiama tvarka. Miegokite.

“Daugiau jokio sekso? Tai vadinasi santuoka?”

Pirmieji santuokos metai gali būti sunkūs, o laukiantis kūdikio - dar sunkiau. Galbūt didžiausias pavojus jaunavedžiams iškyla tuomet, kai jie susilaukia kūdikio – tuomet visa meilė ir dėmesys būna nukreipiamas į jį, kaip, žinoma, ir turėtų būti. Tačiau tuomet pamirštama pati santuoka, švelnūs tarpusavio santykiai, meilūs žodžiai. Jei žmonės kartu pagyvena bent kelerius metus be vaikų, jiems lengviau – į tą periodą jie gali žiūrėti kaip į laikiną tarpsnį ir išmokti palaikyti vienas kitą. Tačiau jaunavedžiai gali pradėti galvoti: Ar tai santuoka? Būti ignoruojamam? Varinėjamam po namus? Niekuomet neišsimiegančiam? Be jokio sekso? Niekada?

Svarbiausias dalykas, planuojant turėti kūdikį, yra ne tai, ar ant piršto žiba žiedas, o tai, kaip jautiesi su tuo žmogumi, kaip su juo sutari. Kad ir kokia laimė būtų vaikas, jis kartu yra ir pavojus santykiams, todėl verta apie jį pagalvoti tik tuomet, kai jau tvirtai žinote, kad norite, jog žmogus šalia jūsų būtų jūsų vaiko tėvas ir esate pasirengusi su juo ilgiems santykiams. Ar bent jau tuomet, kai žinote, kaip gyvensite – finansine ir emocine prasme – jei santykiai nutrūktų, ir kaip auginsite vaiką, jei šalia nebus artimo žmogaus.

Kai kam tai veikiausiai nėra problema, nes pinigai daro stebuklus – ir pinigais galima užtikrinti gerą vaiko priežiūrą. Tačiau mums, paprastiems žmonėms, logika meilė-santuoka-šeima yra itin svarbi. Todėl jei jau norite sulaužyti taisykles, bent jau turėkite alternatyvų planą.

Būti sutuoktiniais ar būti tėvais

Nesvarbu, iš kokios pusės, dvasinės ar psichologinės, bepažiūrėtum į šį klausimą, akivaizdu, kad santykių kūrimas ir tapimas tėvais yra dvi atskiros užduotys. Ypač pirmaisiais metais santuoka ir kūdikis reikalauja nežmoniškai daug energijos, ir tuomet nė vieno neįmanoma padaryti gerai iki galo.

Tai kartu ir santykių kokybės klausimas. Kodėl tokiose situacijose moterims svarbiau būti motinomis, nei sutuoktinėmis? Ar tiesiog moterims kūdikis – svarbiausias dalykas, o vyrai tiesiog padeda įgyvendinti svajonę? Ir kas svarbiau: būti sutuoktiniu ar būti tėvu? Žvelgiant iš dvasinės pusės, geriausiais tėvais galima tapti būnant brandžiomis asmenybėmis, nuoširdžiai įsipareigojus vienas kitam, palaikant tikrai gilų tarpusavio ryšį. Būtent tokios santykių kokybės ir pasigestume tarp išvardytų įžymybių porų.

Senos taisyklės – geros taisyklės

Nekalbėkime apie moralę. Tačiau poros, kurios vietoje medaus mėnesio užsiverčia buteliukais, servetėlėmis ir sauskelnėmis, praranda tokį svarbų santykių pradžios laiką – būti kartu vieniems, pažinti vienas kitą, sukurti tokį ryšį, kuris truktų visą gyvenimą. Kūdikiai – didžiausia dovana, kurią mums dovanoja gyvenimas, tačiau patikėkite – jie turi itin didelių poreikių ir reikalauja viso jūsų laiko.

Spontaniškas seksas, savaitgalių iškylos, vakarėliai su draugais, sporto klubai – tai, kuo gali mėgautis jaunavedžiai – nuplaukia, o vietoje to visą laiką užima kūdikis. Ilgus reikšmingus žvilgsnius ir prasmingus pokalbius pakeičia ginčai, kas kelsis naktį maitinti vaiko. Todėl senos taisyklės yra geros taisyklės: “Iš pradžių – meilė, tuomet – santuoka, tik tuomet – vaikas.” Senamadiška, bet teisinga.

Priežastis eiti prie altoriaus

Dėl porų, kurios nusprendžia tuoktis, kai ima lauktis kūdikio, nesijaudinčiau taip, kaip dėl tų, kurios turi vaiką ir nesiruošia tuoktis. Kadangi esu ištekėjusi, vertinu kiekvieną svarią priežastį eiti prie altoriaus, o kūdikis – viena tų priežasčių. Žinoma, jei du žmonės tuokiasi tik tam, kad vaikas turėtų abu tėvus, o ne todėl, kad myli vienas kitą, tuomet situacija atrodo tikrai nestabili. Ir, kaip jau sakiau, įžymybės turi pinigų auklėms, padedančioms išvengti tos įtampos, kurią patiria kitos poros, turinčios nuolat rūpintis vaiku.

Tačiau nesvarbu, kur pora gyvena – Holivude ar bet kur kitur, jei staiga vienas supranta, kad susituokė dėl klaidingų priežasčių ir ilgiau nebenori būti su tuo žmogumi, tuomet nieko nepadarysi. Todėl poros, kurios laukiasi kūdikio prieš santuoką, turi būti labai atsargios, kad išvengtų visų šių vilkduobių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją