„Coface“ ekspertas teigia, kad nuolat kintant informacijai apie koronaviruso plitimą dar sunku tiksliai įvertinti, koks bus masinio susirgimo 19-COVID poveikis konkrečioms pasaulio ekonomikoms. Tačiau aišku viena: ši situacija neabejotinai turės įtakos pasaulio BVP augimui, o labiausiai – pačios Kinijos, pasižyminčios tiek savo ekonomikos dydžiu, tiek jos įtaka globaliam pasaulio ūkiui.
Palyginti su SARS protrūkiu 2003 m. Azijoje, dabartinės Kinijos ekonomikos skvarba ir įtaka pasauliui smarkiai išaugo. Kinijos indėlis į pasaulio bendrąjį vidaus produktą (BVP) šoktelėjo nuo 6 proc. 2002 m. iki 17 proc. 2019 m., o šalies dalis pasaulinėje prekyboje padidėjo nuo 4 proc. 2002 m. iki 11 proc. 2019 metais. Tokie tamprūs tarpusavio ryšiai pasaulyje gali paveikti Baltijos šalių ekonominius santykius tiek su Kinija, tiek su kitais prekybos partneriais.
„Jau netrukus pajusime koronaviruso plitimo įtaką ne tik eksportui, bet ir importui. Nors Kinijos „iškritimas“ iš tiekimo grandinės gali būti pakeistas bendradarbiavimu su vietiniais gamintojais, tačiau šimtaprocentinį kompensavimą užtikrinti nebus paprasta. Be to, aukštos vietinių gamintojų „įėjimo į rinką“ investicijos gali paskatinti infliaciją Baltijos šalyse“, – sako G. Sielevičius.
Tiekimo grandinės šokas: didžiausias poveikis prognozuojamas Estijai
Vis dėlto, pažymi ekspertas, nors visų šalių gamintojai importuoja tarpinius komponentus iš Kinijos, pastarųjų dalis Baltijos šalyse nėra ženkli. Šiuo aspektu kur kas labiau pažeidžiamos yra Azijos šalys, taip pat JAV, Meksika ir Australija. Tuo metu, kai Kambodžos ir Vietnamo vartojimo prekių eksporte Kinijoje pagaminti tarpiniai komponentai sudaro apie 30 proc., analogiški rodikliai Baltijos šalyse daug kartų mažesni. Estijos eksporte šis rodiklis siekia 7,7 proc., Latvijos – 2,4 proc., o Lietuvos – 1,8 proc.
Išties, būtent Estija iš visų Baltijos šalių gali būti labiausiai veikiama tiekimo grandinės šoko, o Vidurio ir Rytų Europoje daugiau prekių iš Kinijos importuoja tik Lenkija bei Čekija.
„Coface“ ekonomistas pažymi keletą Baltijos šalių ūkių sektorių, galinčių nukentėti nuo Kinijoje užsidariusių gamyklų ir dėl to sutrikusios tiekimo grandinės. Tai tekstilės ir drabužių sektorius, kuriame importas iš Kinijos sudaro net 38,6 proc. Estijoje, 10,4 proc. Latvijoje ir 14,1 proc. Lietuvoje. Poveikį pajus kompiuterių bei elektronikos sektorius, kuriame kiniškų prekių importas siekia 26,6 proc. Estijoje, 12,2 proc. Latvijoje ir 10,5 proc. Lietuvoje.
Koronaviruso įtaka pasieks mašinų ir įrengimų sritį: joje iš Kinijos importuojamos prekės sudaro 17,1 proc. Estijoje, 4,5 proc. Latvijoje ir 3,6 proc. Lietuvoje. Dar viena sritis, kurią gali paveikti dabartiniai sunkumai, yra nemetalo ir mineralinių medžiagų gamyba: joje Kinijos kilmės produktai sudaro 8,5 proc. Estijoje, 5,1 proc. Latvijoje ir 10,2 proc. Lietuvoje.
