Portugalija pirmadienį pranešė apie pirmąjį šalyje patvirtintą užsikrėtimo koronavirusu atvejį.

Portugalijos sveikatos apsaugos ministrės Martos Temido teigimu, „Sars-CoV-2“ nustatytas 60 metų amžiaus daktarui iš Porto miesto.

Tikėtina, kad vyras užsikrėtė, kai lankėsi Šiaurės Italijoje. Ministrė nurodė, kad užsikrėtęs vyras nuo sekmadienio vakaro laikomas ligoninėje, jo būklė stabili.

Be kita ko, Portugalijoje koronavirusas įtariamas dar vienam asmeniui – 33 metų vyrui iš Porto. Jis neseniai lankėsi Ispanijoje, kur koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 110.

Pasak M. Temido, Portugalija gali susidurti su panašia padėtimi kaip Italija, kur užsikrėtusiųjų jau daugiau kaip 1 500, bet šalis neva yra pasiruošusi tokiam galimam atvejui.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro kovo 2 d. duomenimis, koronaviruso atvejai užfiksuoti šiose Europos valstybėse:

Italija (1 689),
Prancūzija (130),
Vokietija (129),
Ispanija (83),
Jungtinė Karalystė (36),
Šveicarija (24),
Norvegija (19),
Austrija (14),
Švedija (14),
Nyderlandai (13),
San Marinas (8),
Kroatija (7),
Graikija (7),
Suomija (6),
Danija (4),
Azerbaidžanas (3),
Čekija (3),
Sakartvelas (3),
Islandija (3),
Rumunija (3),
Belgija (2),
Rusija (2),
Armėnija (1),
Baltarusija (1),
Estija (1),
Airija (1),
Lietuva (1),
Liuksemburgas (1),
Monakas (1),
Šiaurės Makedonija (1).

Kol kas nė vienas atvejis neužfiksuotas Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Albanijoje, Juodkalnijoje, Moldavijoje.

ES koronaviruso pavojaus laipsnį padidino iki „aukšto“

Europos Sąjungos ligų kontrolės agentūra naujojo koronaviruso pavojaus laipsnį padidino nuo „vidutinio“ iki „aukšto“, pirmadienį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) „šiandien paskelbė, kad žmonėms Europos Sąjungoje rizikos laipsnis padidėjo nuo vidutinio iki aukšto“, sakė U. von der Leyen.

„Kitaip tariant, virusas toliau plinta“, – pridūrė ji.

ECDC kasdien teikia naujausią informaciją apie koronaviruso protrūkį. Pirmadienio rytą, centro duomenimis, 68 pasaulio šalyse koronavirusas diagnozuotas 89 006 žmonėms.

Nors Europai epidemija dar nesmogė taip stipriai, kaip Kinijai, tačiau keliose ES valstybėse narėse jau užfiksuotas koronaviruso protrūkis, o Bendrija skuba paruošti koordinuotus veiksmus.

Daugiausia užsikrėtimo koronavirusu atvejų ES užfiksuota Italijoje, ten 1 694 žmonėms diagnozuotas virusas.

„Šįryt turime 2 100 patvirtintų atvejų 18-oje ES valstybių narių. Taip pat turime 38 piliečius, kurie neteko savo gyvybės“, – pirmadienį sakė sveikatos reikalų eurokomisarė Stella Kyriakides.

„Kiekviena valstybė narė susiduria su skirtingais COVID-19 protrūkio iššūkiais. Italijos situacija yra visai kitokia nei kitų valstybių narių“, – teigė EK narė.

Europa dar gali sulaukti nemalonių staigmenų

Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius sekmadienį įspėjo, kad Italijoje įvykęs staigaus koronaviruso išplitimo scenarijus gali pasikartoti ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

„Europa dar gali sulaukti staigmenų, panašių į įvykius Italijoje. Netikėtumai dar galimi kitose išsivysčiusiose Europos šalyse“, – sakė CNBC žinių vedėjos Hadley Gamble kalbintas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Staigus viruso išplitimas Italijoje daugelį nustebino, nes vasario 21 d. šalyje tebuvo trys patvirtinti užsikrėtimo atvejai. Būtina paminėti, kad šalies institucijos nesugebėjo operatyviai rasti pirmojo viruso nešiotojo, galėjusio dar labiau paspartinti užkrato išplitimą.

Ligos protrūkis sukėlė įtampą tarp valdžios Romoje ir regionams vadovaujančių politikų, ypač atstovaujančių Italijos šiaurei. Trintis akivaizdžiai padidėjo po ministro pirmininko Giuseppe Conte užuominos apie tai, kad kažkuri ligoninė nesilaikė tinkamų procedūrų ligos plitimui sustabdyti.

Vis dėlto T. A. Ghebreyesusas akcentavo, kad Europa, kaip regionas, turi institucijų, gebančių efektyviai sureaguoti į tokius incidentus.

„Reikia kalbėti ne tik apie Italiją. Netikėtumų gali rastis ir kaimyninėse Europos šalyse. Vis dėlto aš žinau, kad net Italijoje, šalyje, turinčioje pajėgių institucijų, situacija bus suvaldyta taip greitai, kaip tik įmanoma“, – sakė jis kanalui CNBC.

Paklaustas, ar mano, kad ES šalys turi uždaryti sienas, PSO generalinis direktorius atsakė:
„Yra keletas būdų. Beje, yra ir keletas mūsų taikomų strategijų. Šalys turi įvertinti savas situacijas, suprasti riziką, ją įvertinti, o tada imtis tai rizikai proporcingų priemonių. Spręsti turi pati šalis.“

Koronavirusas padarė poveikį visoms Italijos kultūrinio gyvenimo sritims. Pirmiausia, teko anksčiau baigti Venecijos karnavalo iškilmes. Dėl COVID-19 protrūkio aukščiausiajam Italijos futbolo lygos divizionui teko atidėti ne vieną komandų susitikimą: nebuvo surengtos „Juventus“ ir „Inter“, taip pat dar ketverios varžybos.

Vokietijoje ir Italijoje užsikrėtusiųjų skaičius išaugo

Vokietijoje sekmadienį koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius šoktelėjo iki 129, atskleidžia oficialūs duomenys.

Roberto Kocho instituto – Vokietijos ligų kontrolės ir prevencijos centro – duomenys rodo, kad užsikrėtimo atvejų skaičius išaugo beveik dvigubai, palyginti su 66 atvejais, apie kuriuos buvo pranešama šeštadienio rytą. Pirmadienį pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo atvejį Berlyne.

Daugiausia gyventojų turinti Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė tapo užsikrėtimų epicentru, kai viena infekuota gyventojų pora dalyvavo vietos šventėse ir užkrėtė dešimtis žmonių.

Virusas dabar pasiekė devynias iš 16 Vokietijos žemių, o tarp miestų pirmieji apie užsikrėtimo COVID-19 atvejus pranešė Frankfurtas, Hamburgas ir Brėmenas.

Kalbėdamas su dienraščiu „Bild am Sonntag“, Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis teigė nematantis galimybės greitu laiku sustabdyti viruso plitimą, tačiau pažymėjo esantis optimistiškai nusiteikęs dėl vaistų sukūrimo.

„Manau, kad vakcina bus sukurta iki metų pabaigos“, – pažymėjo ministras ir pridūrė, kad jis pats nustojo spausti žmonėms rankas sveikindamasis.

Paklaustas, ar Vokietija gali imtis tokių priemonių, kaip draudimas patekti į miestus ar regionus, H. Seehoferis pareiškė, kad „toks scenarijus būtų kraštutinė priemonė“.

Bavarijoje įsikūrusi staklių gamintoja „DMG Mori“ nurodė maždaug 1,6 tūkst. darbuotojų pirmadienį neatvykti į darbą, kai vienas darbuotojas užsikrėtė virusu.

Keli šimtai žmonių buvo paleisti iš karantino Šiaurės Reino-Vestfalijos Heinsbergo rajone, jiems buvo leista išeiti iš namų.

Karantine buvę žmonės lankėsi viename karnavale vasario 15 dieną.

Heinsberge keturiems vieno darželio vaikams savaitgalį taip pat buvo nustatytas koronavirusas – manoma, kad vaikai užsikrėtė nuo darbuotojo.

Siekdama pažaboti viruso plitimą, Vokietija atšaukė kelis svarbius renginius, įskaitant šią savaitę turėjusią vykti ITB kelionių parodą Berlyne.

Antradienį Hamburge turėję vykti „Michelin Guide“ apdovanojimai taip pat buvo atšaukti.

Vis dėlto Leipcigo knygų mugės organizatoriai teigė, kad renginys, pernai sulaukęs daugiau nei 280 tūkst. lankytojų, vyks, kaip planuota, kovo 12–15 dienomis.

Kadangi koronavirusas ir toliau trikdo oro kelionių ir tiekimo grandines visame pasaulyje, finansų ministras Olafas Scholzas teigė, jog vyriausybė yra pasirengusi pradėti skatinti Vokietijos nuo eksporto priklausomą ekonomiką, jei viruso plitimo poveikis stiprės.

„Jei situacija to reikalaus, turime priemonių pradėti fiskalinių paskatų paketą“, – pareiškė jis laikraščiui „Die Welt“.

Italijoje nuo koronaviruso protrūkio pradžios patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius pasiekė beveik 1,7 tūkst., o per parą nuo šeštadienio iki sekmadienio mirus penkiems žmonėms bendras aukų skaičius išaugo iki 34, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo protrūkio pradžios susirgimas COVID-19 diagnozuotas 1694 žmonėms. 51 proc. jų karantinuoti namuose, o tai reiškia, kad ligos simptomų jie neturi. Daugiau kaip 80 sirgusiųjų pasveiko, teigiama pranešime.

Per parą patvirtintų užsikrėtusiųjų koronavirusu Italijoje padaugėjo 1,5 karto – šeštadienį oficialiai skelbta, jog COVID-19 šioje šalyje patvirtintas 1128 žmonėms.

Oficiali statistika rodo, kad sekmadienį intensyvioji terapija buvo taikoma 9 proc. pacientų – nedaug mažiau nei šeštadienį.