VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė „Delfi“ pasakojo, kad įprastai mokėjimo įstaigos, kurios yra registruotos kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse (ne Lietuvoje), teikia informaciją savo šalies mokesčių administratoriui, kuris ją perduoda Lietuvos institucijoms. Tai reiškia, kad VMI taip gali matyti Lietuvos gyventojų turimus sąskaitų likučius bei pinigų apyvartą.
Štai pernai, kaip teigė R. Virvilienė, VMI taip informaciją gavo iš 74 šalių ir apie 137 tūkst. sąskaitų, kurias mūsų šalies gyventojai 2018 m. atsidarė užsienio finansų įstaigose.
VMI Teisės departamento direktorė taip pat sakė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai iki gegužės 4 d. turi deklaruoti užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas.
„Informaciją VMI apie tokių sąskaitų atidarymą bei uždarymą reikia pateikti pasiekus ar viršijus metinę 15 tūkst. eurų apyvartą. Ši tvarka galioja tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Nenuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau užsienyje nei Lietuvoje“, – aiškino ji.
R. Virvilienė taip pat sakė, kad informacija apie fizinių ir juridinių asmenų lėšas užsienio sąskaitose yra vertinama tiek stebėsenos, tiek kontrolės, tiek kitų mokesčių administravimo procedūrų metu, o VMI, prireikus, gali išieškoti skolą ir tuo atveju, jei sąskaita yra atidaryta užsienyje.
„VMI, bendradarbiaudama su kitų šalių mokesčių administratoriais, gali išieškoti skolą užsienio valstybėje.
2019 metais VMI pateikė 90 prašymų išieškoti mokestinę nepriemoką užsienio valstybėse daugiau nei 2,8 mln. Eur sumai. 2018 m. buvo pateikti 127 prašymai išieškoti skolą užsienio valstybėse dėl beveik 3,5 mln. Eur skolos išieškojimo, o 2017 metais – 74 prašymai beveik 2,9 mln. Eur sumai“, – kalbėjo ji.
