„Pirmiausia baimę padidino angliškos spaudos antraštės. Lietuvoje visokiausiais būdais iki šiol bandoma nutildyti ULAC. Ekspertų nuomone, poveikis gali būti panašus į 1918 m. gripo epidemijos, nusinešusios 50 mln. žmonių, arba į dabartinę pasaulinę ŽIV krizę, kurios tarsi nepastebime“, – feisbuke rašė S. Čaplinskas.
Profesorius paaiškino, kad tai yra ne tik jo asmeninė, bet ir tarptautinėje erdvėje bendrai tarp jo bičiulių plintanti nuomonė.
„Kai atsirado naujas patogenas, kinai pasauliui davė laiko pasiruošti ir įsivertinti, kuo tai gali grėsti. Mes matome, kad kinai ėmėsi priemonių. Kažkas galvojo, kad galbūt tai apeis Europą, Ameriką“, – svarstė S. Čaplinskas.
Dabar plintančias reakcijas jis suskirstė į dvi grupes: vienų baimė yra perdėta, kitų – priešingai, galvojama, kad čia – nieko tokio. Pasak profesoriaus, dabar su koronavirusu galimi du scenarijai.
„Galimas variantas, kad bus kažkas panašaus kaip su pandeminiu gripu, jis paskui įsitvirtins kaip ŽIV infekcija ir cirkuliuos. Visomis priemonėmis (karantinu ir kitomis) bandoma atitolinti viruso plitimą arba gal pavyktų jį „uždaryti“, pasiekti, kad neįsitvirtintų žmonių populiacijoje“, – sakė S. Čaplinskas.
Paaiškino, kuo virusas išskirtinis
Profesorius priminė visą raidą, kaip buvo „susipažįstama“ su nauju virusu. Kai tik atsirado naujas patogenas, pirmieji natūralūs klausimai, kurie galėtų kilti bet kuriam žmogui, buvo tokie: kaip tai plinta, ar tai man pavojinga?
„Iš pradžių buvo daug kas neaišku. Pirmas klausimas buvo, ar gali užsikrėsti žmogus nuo žmogaus. Mokslininkai greitai suprato, kad, jeigu gali užsikrėsti tik nuvažiavus į tą turgų Kinijoje, tai – viena, bet, jeigu užsikrės žmogus nuo žmogaus, tai bus pavojinga. Kai buvo gauti atsakymai, kad „taip, gali“, tada labai rimtai pradėta skambinti pavojaus varpais“, – sakė S. Čaplinskas.
Paskui mokslininkai ėmėsi kito klausimo: kaip virusas plinta iš žmogaus žmogui?
„Dabar jau aišku, kad plitimo keliai labai sunkiai užkardomi, nes jis plinta oro lašeliniu keliu ir per išmatas“, – sakė S. Čaplinskas.
Kitas klausimas, prie kurio perėjo mokslininkai, – kiek vienas žmogus gali užkrėsti kitų žmonių. Pasak profesoriaus, dabartiniais duomenimis – daugiau nei du.
„Gripo atveju susirgęs žmogus mažiau užkrečia, negu sergantis koronavirusu. Tai reiškia, kad plitimo prasme jis tapo pavojingesnis už gripą. (…) Jeigu žinoma, kad susirgęs užkrečia daugiau negu du žmones, jei nesuvaldai plitimo, tai reiškia, kad ir toliau plis. Tą mes dabar ir matome“, – sakė S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, toliau kilo klausimas, kodėl COVID-19 nesuvaldė taip greitai kaip SARS ir MERS?
„Atsakymas: todėl, kad anuo atveju inkubacinis laikotarpis buvo gana trumpas – apie penkias dienas, ir žmonės virusą platindavo tik klinikinių stadijų metu. Buvo paprasta: greitai diagnozuoji, izoliuoji, gydai, ir taip užgniauži šitą protrūkį.
Dabar man plaukai šiaušiasi, kai specialistai, kurie atsako už problemos valdymą, teigia, kad tuo laikotarpiu, kai nejaučiami simptomai, žmogus neplatina viruso. Inkubaciniu laikotarpiu žmogus gali platinti infekciją. Tai reiškia, kad šitą virusą tampa sudėtingiau suvaldyti“, – sakė S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvų stadijų virusas dažniau randamas nosiaryklėje, o vėlyvų stadijų, būna, randamas tik išmatose, o nosiaryklėje jo nėra.
„Visa tai reikia žinoti, jeigu susiduri su pacientu. Čia bus sunkiau suvaldyti negu MERS“, – sakė S. Čaplinskas.
Kiek šis virusas pavojingas?
Kiekvienam žmogui natūraliai kyla nejaukus klausimas: jeigu užsikrėsiu, ar aš pasveiksiu, ar mirsiu nuo to viruso? Pasak profesoriaus, dabartinėmis žiniomis, nuo COVID-19 miršta apie 2 proc. arba gal net ir mažiau susirgusiųjų. Tuo atžvilgiu šitas virusas yra pavojingesnis už gripą.
„Dar – nuo gripo šiandien jau yra skiepų ir vaistų. Nuo koronaviruso skiepai bus geriausiu atveju po metų, su vaistais – neaišku, bandomi įvairūs variantai: vaistai nuo maliarijos, nuo ŽIV, nuo gripo, bet kol kas negalima pasakyti, kad rastas vaistas, kuris galėtų išgydyti šitą virusą. Iš esmės viskas priklauso nuo to, ar žmogui pavyks pačiam susitvarkyti su liga“, – sakė S. Čaplinskas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad dauguma mirusiųjų nuo viruso buvo senjorai, tik 0,9 proc. atvejų yra tokių, kai žmogus neturėjo chroniškų sunkių ligų. Kaip ir gripo atveju, šis virusas pavojingesnis nusilpusiems, gretutinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
„Gera žinia – vaikai serga daug mažiau. Iki galo neaišku, kodėl taip yra, galbūt kažkokios imuninės savybės tai lemia. Dar viena gera žinia – kad iš mamos vaikui per placentą nepereina. Bloga žinia – kad galima užsikrėsti antrą kartą, ir antrą kartą užsikrėtus pasirodo, kad klinika dar sunkesnė“, – sakė S. Čaplinskas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad maždaug 80 proc. žmonių nuo visų užsikrėtusių serga lengva forma. 20 proc. galbūt reikia hospitalizacijos, maždaug 5 proc. pakliūva į reanimaciją, 2 proc. miršta.
„Panikuoti nereikia, kiekvienam svarbu įvertinti savo riziką. Reikia suprasti ir tai, kad yra daug įvairių bėdų ir įvairių ligų. Jeigu pažiūrėtume į JAV, matytume, kad Amerikoje šio gripo sezono, kuris prasidėjo spalio 1 dieną, metu nuo gripo mirė 14 tūkst. žmonių. Bijau pasakyti, ar jau yra registruotų mirčių nuo koronaviruso. Bet tai nereiškia, kad šitas virusas potencialiai nesukelia grėsmės pasauliui, ateičiai“, – sakė S. Čaplinskas.
Svarbi informacija apie kaukių dėvėjimą
Spaudoje pasirodė žinių, kad gyventojai šluoja vienkartines kaukes. Perpardavinėtojai jomis prekiauja po 20 eurų ir daugiau už pakuotę.
„Čia ir yra išdava to, apie ką mes su jumis kalbame, išdava to, kad pasaulis yra nepasiruošęs, kad neišgirdo, neklauso. Mes nuolat apie tai šnekame, tik esame labai ribojami ir visokiausiais būdais baudžiami už tai, kad bandome šviesti žmones“, – apgailestavo S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, žmonės, pamatę, kad kinai vaikšto su kaukėmis, galbūt susidarė klaidingą įspūdį.
„Mes iš karto pabrėžėme: reikia, kad kaukę nešiotų sergantis žmogus. O kadangi Kinijoje jau neaišku, kas serga, tai nešioja visi.
Kinai kultūriškai yra įpratę nešioti kaukes dėl didelio cheminio oro užterštumo. Mums tai būtų juokinga, jei sveikas žmogus pradėtų nešioti kaukę. Jis tik įgytų iliuziją, kad taip apsisaugo, tada būtų tik dar blogiau“, – sakė S. Čaplinskas.
Tačiau profesorius tikisi, kad kultūriškai ir mūsų šalyje taps priimtina nešioti kaukę, kai sergi.
„Aš jau nekalbu apie gripą, bet, jeigu pajutęs slogą žmogus nešiotų kaukę, tai būtų didelis kultūrinis žingsnis į priekį. Ją turi dėvėti sergantis žmogus, kad neplistų plačiai oro lašeliais virusas, kurį jis nešioja ir platina artimiesiems, kolegoms“, – sakė S. Čaplinskas.
Stebisi ribojimais
Profesorius jaučiasi ribojamas Sveikatos apsaugos ministerijos teikti informaciją žmonėms reikšmingais klausimais.
„Aš iki šiol negavau atsakymo, kad man draudžiama kalbėti apie gripą. Rašiau pasiaiškinimą ministrui, kaip drįsau pateikti informaciją apie gripą. Mums pasakyta, kad draudžiama apie tai kalbėti“, – sakė S. Čaplinskas.
Dabar, pasak ULAC vadovo, jis sulaukė rekomendacijos iš SAM viešųjų ryšių skyriaus suderinti savo pasisakymus koronaviruso klausimu.
„Tai, ką aš su jumis dabar kalbu, turėjau suderinti – kokie bus Jūsų klausimai, kokie bus mano atsakymai raštu. Tada nusiųsti į ministeriją gerbiamoms kolegėms, kurios yra net ne medikės, ir gauti jų leidimą. Kaip matote, aš jau nusižengiu šitam pavedimui bendraudamas su Jumis. Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna, kai profesoriaus virusologo to prašo“, – sakė S. Čaplinskas.
SAM Spaudos tarnybos vedėja Valda Dirginčienė informavo „Delfi“, kad ministerija nedraudžia ekspertams komunikuoti, tik siekiama koordinuoti komunikaciją.
„Kaip kad buvo skelbta nuo pirmojo SAM ESOC posėdžio, žiniasklaidos paklausimai, komentarai, dalyvavimai žinių laidose derinami per SAM. Tai nereiškia, kad kažkam draudžiama kalbėti, komunikacija yra koordinuojama“, – teigė V. Dirginčienė.