FPK nurodė bendrovėms „Alphabet Inc.“ priklausančiai „Google“, „Apple Inc.“, „Facebook Inc.“, „Amazon.com Inc.“ ir „Microsoft Corp.“ pateikti informaciją apie sandorių, vykdytų nuo 2010 metų pradžios iki 2019 metų, sąlygas ir tikslus, antradienį paskelbė agentūra.
„Skaitmeninių technologijų bendrovės sudaro didelę dalį ekonomikos ir mūsų kasdienio gyvenimo, – pareiškime teigia FPK pirmininkas Joe Simonsas. – Ši iniciatyva leis Komisijai atidžiai pažvelgti į įsigijimus šiame svarbiame sektoriuje ir įvertinti, ar federalinės agentūros tinkamai informuojamos apie sandorius, kurie gali pakenkti konkurencijai.“
FPK sprendimas, kuris greičiausiai pareikalaus patikrinti šimtus sandorių, priimtas tuo metu, kai antimonopolinių tarnybų pareigūnai smarkiai kritikuojami, esą šie pernelyg atlaidūs leisdami technologijų milžinėms įsigyti konkurentus ir taip sustiprinti savo dominavimą. Agentūra savo tiriamąjį žvilgsnį nutaikė ne į didelio masto sandorius, bet į tuos, kurie buvo pernelyg smulkūs, kad apie juos būtų pranešama reguliuotojams, ir kurie susiję su rinkoje atsirandančiais konkurentais.
Tyrimas, kurio dėmesio centre – „tyrimai ir politika“, gali paskatinti imtis priverstinių priemonių, įskaitant ir sandorių, kurie, FPK nuomone, yra problematiški, panaikinimą, antradienį žurnalistams sakė J. Simonsas.
Agentūra taip pat reikalauja, iš bendrovių pateikti informaciją ir dokumentus apie įmonių įsigijimo strategiją, sutartis dėl balsavimo ir valdybos narių paskyrimo, susitarimus dėl pagrindinio personalo iš kitų bendrovių pasamdymo ir įsipareigojimų įsidarbinus nekonkuruoti.
FPK taip pat siekia surinkti detalią informaciją apie produkto plėtrą ir kainas po startuolio įsigijimo, pavyzdžiui, ir įgyti aktyvai buvo integruoti ir kaip, ir kaip buvo naudojami perimti duomenys. Po FPK pranešimų kai kurių technologijų bendrovių akcijos atpigo.
Jungtinių Valstijų susijungimų įstatymas nustato vadinamuosius finansinius slenksčius, kurie kasmet atnaujinami ir kurie apsprendžia, kada sandoriams turi pritarti antimonopoliniai reguliuotojai. 2020 metų slenkstį sudaro sandoriai, įvertinti 94 mln. dolerių. Kitas alternatyvus slenkstis gali būti grindžiamas bendrovės pardavimais.
„Visų pirma, jie turbūt nori išsiaiškinti, ar yra būtini pakeitimai Harto-Skoto-Rodino įstatyme norint nustatyti daugiau problematiškų sandorių“, – sakė Jennifer Rie, „Bloomberg Intelligence“ vyresnioji analitikė, turėdama galvoje įstatymą, reikalaujantį iš bendrovių atskleisti tam tikrus sandorius.
FPK turi įgaliojimą pagal FPK akto 5 skirsnį 6 (b) rinkti viešai neplatinamą informaciją iš bendrovių. Agentūra vėliau paskelbia ‚specialiąją ataskaitą“, kuri gali padėti geriau interpretuoti situaciją rinkose, keisti priverstines strategijas ir inicijuoti savanoriškas gaires bei geriausias praktikas pramonėje. Tyrimai gali būti naudingi ir atliekant antimonopolinius tyrimus, nors jų tikslas gali būti ir nesusijęs su teisėsauga, rašoma FPK tinklalapyje.
Bilalas Sayyedas, kuris, kaip FPK politikos planavimo biuro direktorius, prižiūri procesą, žurnalistams sakė, kad agentūra siekia „veikti greitai“ ; jo prognozėmis, ji susitelks ties sandoriais su slenksčiu virš 94 mln. dolerių, apie kuriuos bendrovės nepranešė dėl lengvatų.
Grupės, kurios pasisako už griežtesnes antimonopolinių tarnybų priemones technologijų sektoriuje, sveikino tokį sprendimą; anot jų, skaitmeninės rinkos labiau linkusios palaikyti vieną dominuojančią bendrovę, kuri sugeba labai anksti pastebėti – ir užkariauti – perspektyvias įmones.
„Tokio pobūdžio rinkose labai svarbu atkreipti dėmesį į vadinamuosius „smulkius“ susijungimus, nes nedidelė įmonė iš tikrųjų yra vienintelis verslo tipas, kuris gali daryti konkurencinį spaudimą“, – sakė Charlotte Slaiman, pelno nesiekiančios organizacijos „Public Knowledge‘ vyresnioji politikos patarėja.
Agentūra tyrinėja ankstesnius technologijų bendrovių sandorius, atlikdama antimonopolinį „Facebook“ tyrimą. Šis tyrimas yra tik vienas iš keleto, kurių dėmesys nukreiptas į didelio masto technologijų bendroves. Teisingumo departamentas tiria „Facebook“ ir „Google“, abi šias bendroves taip pat tiria ir valstijų generaliniai prokurorai.
Žemiau pateikiami penkių technologijų bendrovių „smulkūs“ įsigijimai:
„Google“
Naujajame tyrime galimai bus nagrinėjami dešimtys smulkių „Google“ įsigijimų per pastaruosius dešimt metų. Bendrovė dažnai vykdo vadinamuosius įmonės perėmimus, siekiančius pritraukti nedidelę grupę talentingų darbuotojų, kurie galbūt dar netgi neturi savo gyvybingo verslo. Kai kurie iš tokių sandorių net nėra viešai skelbiami.
Nuo maždaug 2010 iki 2014 metų „Google“ įgyvendino nemažai įsigijimo sandorių reklamos technologijų srityje, tikėdamasi susikurti savo verslą šioje pramonėje. Kai kurie iš šių sandorių yra santykinai didelės vertės, pavyzdžiui, „Wildfire Interactive“ akcijų išpirkimas už 250 mln. JAV dolerių, bet dauguma jų nedideli ir dėl to išvengė reguliuotojų radaro.
„Google“ atstovas atsisakė komentuoti.
„Apple“
„Apple“ įsigijo šimtus įmonių nuo 2010 metų, bet dauguma šių sandorių buvo nedidelės vertės, daugiausia sutelkti ties technologijomis, susijusiomis su naujomis specifinėmis funkcijomis.
Pavyzdžiui, sukūrusi savo atnaujintą „Maps“ programėlę, bendrovė įsigijo mažiau žinomas įmones kaip „Embark“, „Locationary“, „BroadMap“, „Indoor.io“, „MapSense“ ir „HopStop.com.“. Kad sukurtų naujausią mašininio mokymo bei balso kontrolės programinę įrangą, ji įsigijo startuolius, tokius kaip „Cue“, „VocalIQ“, „Turi“, „Lattice Data“, „TupleJump“ ir „Perceptio“.
Ji taip pat įsigijo įmones, kurios padėtų jai kurti lustus, papildytos realybės objektus, bevielę įkrovą, programinės įrangos testavimą, žurnalų elektroninės prenumeratos programėlę, naujas kameras. „Apple“ neatsakė į prašymus pakomentuoti.
„Facebook“
Nors dauguma „Facebook“ aukšto lygio sandorių gerai žinomi –„Instagram“, „ WhatsApp“, „Oculus“ – socialinių tinklų milžinė per daugelį metų įsigijo dešimtis kitų, mažesnių startuolių ,atstovaujančių įvairiausioms pramonėms. „Instagram“ ir „ WhatsApp“ įsigijimui pritarė FPK.
Kai kuriais atvejais tokiais įsigijimo sandoriais siekta padėti „Facebook“ tiesiogiai varžytis su konkuruojančiais socialiniais tinklais ir vartotojų programėlėmis. Bendrovė 2013 metais įsigijo „Onavo“, programėlę, skirtą stebėti, kam žmonės naudoja išmaniuosius telefonus, ir naudojo duomenis daugelį metų sekti konkuruojančius produktus ir identifikuoti naujus rinkos dalyvius.
„Amazon“
Į „Amazon“ nedidelės vertės įsigijimo sandorių spektrą pastaraisiais metais patenka įmonės, dirbančios įvairiausiose srityse, nuo prie interneto prijungtų išmaniųjų namų ir tinklinių įrenginių iki programėlių, susijusių su debesų kompiuterija, galiausiai integruotų į „Amazon Web Services“ padalinio veiklą. Tarp jų yra vartojimo produktų pardavimo internetu platforma „BuyVIP“, debesų kompiuterijos startuolis „E8 Storage:“ ir „Eero Inc.“, Wi-Fi“ sistemos gamintoja.
Didžiausiam bendrovės įsigytam aktyvui – „Whole Foods“ 2017 metais už 13,6 mlrd. dolerių – pritarė reguliavimo tarnybos. „Amazon“ antradienį atsisakė komentuoti dėl FPK nurodymų.
„Microsoft“
Nors didelio masto sandoriai, tokie kaip „LinkedIn“ ir „GitHub“, sulaukia daugiausia dėmesio, didelė dauguma „Microsoft“ įsigijimo sandorių yra mažesnės vertės ir jais siekta įsigyti daug žadančių technologijų ar persivilioti talentingus darbuotojus.
Bendrovė įgyvendino mažiausiai devynis tokius įsigijimo sandorius 2019 metais, įskaitant „Mover“ ir duomenų apsaugos įmonę „BlueTalon“. 2018 metais „Microsoft“ įsigijo „Bonsai“, kuri prisidėjo prie mokslinių tyrimų, susijusių su mašininiu automatizavimu ir „PlayFab“, – tai, savo ruožtu, leidžia „Microsoft“ padėti vaizdo žaidimų bendrovėms leisti savo žaidimus „Microsoft“ debesyje. Programinės įrangos gamintoja neatsiliepė į prašymus pakomentuoti.
