„Jeigu pagal reitingus laimės rinkimus TS-LKD, tai jie bus ta politinė partija, kuri natūraliai pagal parlamentizmo tradicijas įgis teises formuoti valdančiąją koaliciją. Jų reikėtų klausti, ką jie matytų partneriais. (…) Jeigu būtų kitokie apsisprendimai, tada ta kita politinė partija – galbūt antroji, jeigu ji bus formuojanti koaliciją, rinksis partnerius“, – sakė S. Skvernelis.
Vyriausybės vadovas sunkiai įsivaizdavo TS-LKD ir LVŽS koalicijos perspektyvą.
„Manau, tikrai šiandien sunkiai įsivaizduoju tokią koaliciją, bet, grįžtant į 2016 m., tai buvo pakankamai realus dalykas. Nepavyko, dabar, pagal tą bendravimą, kurį mes turime tarpusavyje, tai turbūt net didžiausias optimistas to negali įsivaizduoti“, – sakė S. Skvernelis.
Jis pats teigė dar neturįs atsakymo, ar toliau dalyvaus politikoje.
„Kadencijoje liko labai daug laiko, (…) ir dar niekas nežino, jeigu aš apsispręsiu dalyvauti politikoje, ar ta kadencija nesitęs“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras suskaičiavo penkis ministrus iš savo Ministrų Kabineto, kurie tikriausiai dalyvaus Seimo rinkimuose – „valstiečiai“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, socialdarbietis žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai – vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
„Galiu užtikrinti viena, kad tiek Vyriausybė, tiek atskiri ministrai, nesvarbu, ar jie dalyvaus rinkimuose, jų pagrindinis darbas bus Vyriausybėje. (…) Vyriausybės nariai minimaliai galės dalyvauti rinkiminėje kampanijoje“, – sakė S. Skvernelis.
Skvernelis: opozicija dažnai nesilaiko susitarimų
Kalbėdamas apie santykius su opozicija, premjeras sakė, kad su politiniais oponentais randami sprendimai, kai teikiami konstruktyvūs pasiūlymai.
„Bet bėda, kad per paskutinį laikotarpį tų pasiūlymų nelabai galime pasakyti. Aš jau ne kartą minėjau, kad net ir įstatymai, kurie svarstomi, ypač susiję su biudžetu, lydintieji, nesulaukė jokių alternatyvių pasiūlymų. Dar daugiau mes nematome konkrečių proveržio įstatymų, apie ką dažnai kalba, kad čia – „viskas labai blogai šalyje, nėra proveržio“. Dėl tokių įstatymų galima tartis“, – sakė S. Skvernelis.
Jis sakė nematąs problemos kalbėtis su visais.
„Tačiau tenka apgailestauti, kad dažnai tie pokalbiai, kurie yra labai svarbūs, jų nesilaikoma. Tiesiog – susitarei viena, padaroma kita“, – sakė S. Skvernelis.
Skvernelis: Narkevičiaus klausimas yra išspręstas
Santykius su prezidentūra premjeras apibrėžė naudodamas orų analogiją: „žiema, bet nematau kažkokio įšalo“.
„Yra procedūros, darbiniai klausimai, kurie sprendžiami, ir tuos klausimus reikia spręsti griežtai laikantis valdžių padalinimo principo, kas yra numatyta Konstitucijoje“, – sakė S. Skvernelis.
Į klausimą apie nesutampančias nuomones dėl galimybės susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui toliau eiti pareigas, premjeras atsakė teoriškai apibrėždamas Lietuvos valstybės valdymo modelį.
„Mes esame parlamentinė valstybė su išreikštais prezidentinės valstybės bruožais, ir tie sprendimai priklauso ne tik nuo manęs. Yra koalicija, koalicija pasitiki (ministru J. Narkevičiumi – DELFI), nematome realių priežasčių, kodėl reikėtų ministrą atstatydinti, ministro klausimas yra išspręstas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras nemato problemos, kad Prezidentūroje užtruko Luko Savicko kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas svarstymas.
„Nematau didelės problemos, svarbu, kad būtų surasti pasverti argumentai. Prezidento pozicija yra priimtina ir suprantama“, – sakė S. Skvernelis.