Prekybininkai išnaudoja „trikojų“ sumaištį
Internete sklinda buitinės technikos ir elektronikos parduotuvės „Topo centro“ ir elektroninės parduotuvės „Big box“ radarų detektorių reklamos. „Aptinka net trikojus radarus. Žinok, kur jie!” – skelbia viena iš jų. Abiejų parduotuvių kalbinti atstovai sutinka, kad pasikeitusi situacija Lietuvos keliuose turi įtakos šios nišinės prekės pardavimų augimui.
DELFI pasidomėjo ir mažesnių elektroninių parduotuvių „trikojų“ detektorių pasiūlymais ir, apskritai, ar tokie automobilių prietaisai – legalūs.
Kaip sako „Topo centro“ atstovas spaudai Žilvinas Kulvinskis, tiek radarų detektoriai, tiek radarų detektoriai su vaizdo registratoriaus funkcija – nišinė prekė, sparčiau pradėjusi populiarėti tik praėjusiais metais. Jis pabrėžia, kad kalbama apie kelias dešimtis per mėnesį parduotų prietaisų, bet tikrai ne šimtus.
„Tačiau sausio mėnesį, kai policija pristatė „trikojų“ radarų, jie ėmė sparčiai populiarėti: lyginant sausio mėnesio pardavimus su 2019 m. gruodžio mėnesiu, visoje Lietuvoje jų parduota 3 kartus daugiau. Pardavimų skaičiai atskiruose miestuose per maži, kad juos būtų galima lyginti, bet faktas, kad juos perka ne tik vilniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai“, – komentuoja Ž. Kulvinskis.
Tuo metu „Bigbox.lt“ rinkodaros vadovas Marijus Aliulis sako, kad internetinė parduotuvė radarų detektoriais pradėjo prekiauti visai neseniai, mat sureagavo į didelio atgarsio sulaukusį „trikojų“ radarų pristatymą visuomenei.
„Kadangi tai – aktualus klausimas, daugeliui prekė, matyt, yra reikalinga, todėl nuo pat pasirodymo ji sulaukė pirkėjų dėmesio. Kol kas negalime įvertinti ir įvardyti pardavimų pokyčio, tačiau neabejotinai pasikeitusi situacija keliuose turės įtakos šios prekių grupės augimui. Šių prietaisų pardavimai svyruos priklausomai nuo to, kiek daug naujų greičio matavimo prietaisų įsigis Lietuvos Policija“, – įsitikinęs M. Aliulis.
„Pigu.lt“ rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas taip pat sako, kad paskelbus naujienas apie naujus greičio matavimo būdus Lietuvos keliuose, pirkėjų susidomėjimas radarų detektoriais išaugo. Tačiau jis priduria, kad tokių detektorių, kurie fiksuotų naujuosius trikojus, nėra.
Tiesa, „Pigu.lt“, kaip ir kitos straipsnyje minimos elektroninės parduotuvės, parduoda to paties gamintojo detektorius.
„Mūsų žiniomis, neegzistuoja radarų detektoriai, kurie galėtų aptikti policijos naudojamus trikojus dėl šiuose matavimo įrenginiuose naudojamos naujos technologijos“, – atkreipia dėmesį E. Kačerauskas.
Radarų detektoriais prekiauja ir mažesnės internetinės parduotuvės. Anot automobilių prekių elektroninės parduotuvės „Autoviskas.lt“ vadovo Nerijaus Šakalio, radarų detektoriai išpopuliarėjo prieš kelis metus. Tuomet rinkoje esą atsirado naujo tipo įranga, kartu sujungianti radarų detektoriaus ir vaizdo registratoriaus funkcijas.
„Vairuotojai pamėgo šių įrenginių funkcionalumą. Jie filmuodavo kelią, fiksuodavo eismo įvykį, jei toks įvykdavo, taip pat galėdavo pranešti apie veikiančius radarų detektorius. Įrenginiai su GPS duomenų bazėmis informuodavo apie stacionarius ir sektorinius greičio matuoklius – tai padėdavo išvengti baudų už greičio viršijimą. Tokie įrenginiai tikrai sulaukė didelio populiarumo tarp vairuotojų“, – teigia N. Šakalys.
Anot pašnekovo, atsiradę „trikojai“ pasėjo nerimą tarp vairuotojų, todėl esą tikrai padaugėjo užklausų dėl radarų detektorių. Tačiau „Autoviskas.lt“ vadovas teigia nepastebintis itin didelių pardavimų pokyčių.
Už antiradarų naudojimą – bauda iki 50 eurų
DELFI Policijos departamento pasiteiravo, ar tokios vairuotojų gudrybės – legalios. Kaip rašoma Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktoje informacijoje, Kelių eismo taisyklių 233 punkte reglamentuota, jog transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus.
Tuo metu Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio (transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas) 4 dalis numato, kad „transporto priemonių vairavimas su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 50 eurų. Už tokį nusižengimą privaloma skirti greitį matuoti trukdančių priemonių ir daiktų konfiskavimą.“
Tiesa, čia itin svarbu atkreipti dėmesį, kas yra greitį trukdančios matuoti priemonės ir daiktai.
Kaip aiškina „Autoviskas.lt“ vadovas, yra dviejų tipų įranga. Radarų detektoriai ieško artimoje aplinkoje greičio matavimo įrangos (radarų) skleidžiamų signalų, o juos užfiksavę, informuoja vairuotoją apie tai, jog kažkur netoliese veikia greičio matuoklis.
Antrasis tipas – antiradarai – ieško greičio matuoklių skleidžiamų signalų, o užfiksavę tokį signalą, siunčia klaidinančius signalus greičio matuokliui, su tikslu sutrukdyti jam užfiksuoti greitį bei praneša vairuotojui apie bandymą nustatyti jo greitį.
Pastarųjų naudojimas, anot eksperto, ir yra draudžiamas Lietuvos įstatymų.
„Gan ilgą laiką radarų detektoriai buvo „pilkojoje zonoje". Daugelis tiek radarų detektorių, tiek antiradarą laikė tuo pačiu įrenginiu, o įstatymai draudė naudoti antiradarą. Policija bausdavo naudotojus, o naudojantieji radarų detektorius juos slėpdavo nuo pareigūnų. Tačiau 2017 metais teisme buvo apskųsta policijos bauda, skirta už antiradaro naudojimą, radarų detektorių naudojusiam vairuotojui. Šį skundą teismas tenkino, ir nuo to laiko radarų detektorius tapo visiškai legaliu įrenginiu Lietuvoje“, – pasakoja N. Šakalys.
Radarų detektorių prekinio ženklo „Neoline” atstovas Žilvinas Malinauskas atkreipia dėmesį, kad apie radarų detektorius kalba ir Lietuvos policijos atstovai.
„Jų deklaruojamas tikslas – ne didinti baudžiamų vairuotojų skaičių, o mažinti greitį. Radaro detektorius, galima sakyti, yra kelio ženklų, įspėjančių apie radarą, analogas. Tokių ženklų Lietuvoje mes turime daugybę“, – atkreipia dėmesį Ž. Malinauskas.
Kaip tiksliai detektoriai fiksuoja „trikojus“
Policijos pareigūnai DELFI jau aiškino, jog naujieji greičio matuokliai geba pažeidimą užfiksuoti 70–80 metrų atstumu nuo transporto priemonės bei tai padaryti gali ne tik automobiliui artėjant, bet ir tolstant. Tiesa, pareigūnai akcentavo, kad kol kas fiksuojami ne visi vairuotojai, o tik tie, kurie važiuoja 20 km/val. greičiau nei leistina.
„Neoline” atstovas paaiškino, kaip atrodo radarų detektoriaus veikimo principas: „Mobilūs greičio matavimo prietaisai „trikojai“ greitį nustato lazerio pagalba. Jų veikimo principas – „šaunamas“ lazerinis spindulys į judantį objektą, pagaunamas atgalinis signalas. Tuomet prietaisas apskaičiuoja greičio skirtumą tarp greičio matuoklio (0 km/h, nes stovi) ir judančio objekto. Paprasčiausia įsivaizduoti vaikišką šviečiantį lazeriuką, kurio spindulys atsimuša nuo šviesą atspindinčių objektų.
Radarų detektorius turi sensorių, kuris priima lazerio signalą ir gali jį atpažinti. Sensorius užfiksuoja signalą, ir radaras informuoja apie transporto priemonės judėjimo greitį. Radaras praneša apie tai, kad jūsų automobilio greitį matuoja lazerinis greičio matuoklis, bet ne apie automobilio greitį.“
Kaip akcentuoja Ž. Malinauskas, Lietuvoje naudojami „trikojai“, pagal techninę specifikaciją, pradeda „sekti“ automobilį ir matuoti jo greitį jau 500 metrų atstumu, taigi radaro detektorius tuomet jau gali aptikti lazerio šaltinį ir apie tai informuoti vairuotoją.
„Radaras pamatuoti greitį gali gana dideliu atstumu, tačiau tam, kad užfiksuotų pažeidėjo duomenis, prietaisas turi įskaitomai nufotografuoti automobilio numerį, o pagal techninę specifikaciją jis tai gali padaryti vos iš 50 metrų. Taigi tokiu atveju vairuotojai turi kažkiek laiko šiek tiek sulėtinti greitį. Nurodyti radaro fiksavimo atstumai yra idealiomis sąlygomis ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip oro sąlygos, vietovės reljefo ir pan. Todėl kiekvieną kartą aptikimo atstumas gali būti kitoks“, – aiškina jis.
Kokiose situacijose radarų detektorius negelbės
Apibendrindamas „Autoviskas.lt“ ekspertas teigia, jog lazerio signalą užfiksuoti galima ir nėra pakankamai sudėtinga, tačiau nėra garantijos, kad jis padės išvengti baudos. Mat norint jos išvengti, būtina vairuotoją informuoti apie tai, jog stovi veikiantis matuoklis dar iki tol, kol jo automobilio greitis pamatuotas, o tai atlikti gali būti sudėtinga. Pašnekovas pateikia keletą pavyzdinių situacijų:
1. Tuščiu keliu važiuojate automobiliu, lazerinis matuoklis per sekundę pamatuoja greitį, o radarų detektorius užfiksuoja automobiliui kliuvusį signalą ir jus informuoja. Tačiau jau per vėlu, nes detektorius užfiksavo lazerį, kai jis jau atliko to paties automobilio greičio matavimą.
2. Eismo srautas juda tiesiu keliu, lazerinis matuoklis matuoja sraute judančių automobilių greitį. Lazeriui atliekant prieš jus važiuojančio automobilio greičio matavimą, jūsų automobilyje esantis detektorius fiksuoja spindulį, informuoja apie radarą, ir jūs spėjate sumažinti greitį.
3. Eismo srautas juda keliu, kuris yra lenktas, lazerinis matuoklis matuoja automobilių greitį, tačiau detektorius tyli, nes priešais važiuojančių automobilių matavimo metu jūsų automobilis nėra tiesiai už jų, taigi jūsų detektoriaus nepasiekia signalas.
4. Lazeris „šaudo“ į nugarą – matuoja nuvažiuojančių automobilių greitį. Radarų detektorius nepadės, nes detektoriaus daviklis, fiksuojantis signalą, nukreiptas į priekį. O jeigu ir būtų nukreiptas atgal, informuotų apie matavimą tik po to, kai jūsų greitis būtų pamatuotas.
Taigi, anot eksperto, radarų detektorius gali sumažinti riziką, kad jus užfiksuos „trikojis“, tačiau tai priklauso ir nuo kitų aplinkybių, tad garantijos nėra.
Policijos pareigūnai DELFI anksčiau pasakojo, jog pagrindinis „trikojų“ tikslas – prevencija, mat jau yra sudarytas vietų žemėlapis, kuriose bus matuojamas greitis, naudojant mobiliuosius greičio matuoklius. Taigi kiekvienas vairuotojas galės iš anksto sužinoti, kur gali dirbti pareigūnai. Internete jau galima rasti net tikslių gatvių pavadinimus, kuriose gali būti mobilus matuoklis.
