Remiantis vietos žiniasklaida, Rusijos stačiatikių bažnyčios arkivyskupas 51 metų Vsevolodas Čaplinas mirė sausio 26 dieną sėdėdamas ant suolo Studito Teodoro bažnyčioje Maskvoje, kur ir tarnavo, skelbia rferl.org.
Daug metų V. Čaplinas buvo ištikimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo valdymo rėmėjas. Tik pastaruoju metu jis pradėjo reikšti ir šalies valdžiai priešišką nuomonę.
Bene ryškiausias atvejis buvo jo nepritarimas pensijų reformai praeitais metais. Kovą jis dalyvavo protesto akcijoje prieš šalies vykdomą socialinę ir ekonominę politiką.
„Jie mus kaltina siūbuojant valtį, tik ta valtis ten net neplaukia“, – tada sakė V. Čaplinas.
Jis taip pat ragino skubiai keisti „cinišką ir korumpuotą“ Rusijos politikos elitą, norėjo, kad Stačiatikių bažnyčia šalyje turėtų realią sprendimų priėmimo galią.
Be to, V. Čaplinui priklauso skandalingas pareiškimas, esą „provokuojančios išvaizdos ir manierų moterys pačios provokuoja vyrus jas prievartauti“.
Humanizmą jis vadino „šėtono ideologija“, tvirtindamas, kad „valstybė ir maldos namai – žymiai svarbiau nei žmogus“, o vienas iš dešimties Dievo įsakymų „nežudyk“ galioja ne visiems.
Kartą V. Čaplinas pareiškė, kad Rusijos karinė operacija Sirijoje – „šventojo karo“ dalis ir paragino žudyti Rusijos priešus užsienyje.
Prabangios dovanos ir gausios aukos bažnyčiai – „meilės išraiška ir absoliučiai normalus dalykas“, per spaudos konferenciją Stavropolyje 2012 metų rugpjūčio 27 dieną sakė dvasininkas.
Rusijos stačiatikių bažnyčioje jis buvo karjeros laiptais pakilęs iki Bažnyčios ir visuomenės ryšių departamento pirmininko. 2015 metų gruodžio 24 dieną šis postas iš jo atimtas – to dvasininkas nusipelnė pradėjęs kritikuoti bažnyčią dėl augančios patriarcho įtakos.
V. Čaplinas gimė 1968 metų kovo 31 dieną Maskvoje. Jo tėvas Anatolijus Čaplinas buvo sovietų mokslininkas. 1990 metais jis baigė Maskvos teologijos seminariją, o vėliau – Maskvos teologijos akademiją. 1991 metų balandžio 21 dieną V. Čaplinas įšventintas į diakonus, o ateinantį sausį – į kunigus. Arkivyskupo titulas jam suteiktas 1999 metais.