„Ketiname apžvelgti daugybę klausimų“, – po Valdančiosios tarybos posėdžio, vykusio ketvirtadienį Frankfurte, žurnalistams sakė ECB prezidentė Christine Lagarde. Apžvalga apims tai, „kaip mes dirbame, kaip matuojame, kokias priemones naudojame ir kaip komunikuojame“.
ECB siekia paaiškinti, kodėl keletą metų trukęs monetarinis skatinimas, įskaitant tokias priemones kaip neigiamos palūkanų normos ir obligacijų pirkimai, kai kuriose euro zonos dalyse sulaukusias politinės kritikos ir ieškinių, vis dėlto taip ir nepadėjo infliacijai pasiekti „žemiau, bet beveik 2 proc.“ tikslo.
Peržiūroje, kurią numatoma užbaigti iki metų pabaigos, bus nagrinėjamas šis tikslas, taip pat politikos priemonių rinkinys, ekonominė ir monetarinė analizė bei komunikacija. Remiantis pranešimu, paskelbtu po spaudos konferencijos, ECB taip pat nagrinės „papildomas aplinkybes“, tokias kaip finansinis stabilumas, užimtumas ir aplinkos tvarumas.
Tačiau pranešime nebuvo pateikta daugiau informacijos nei tai, ką prieš susitikimą jau atskleidė Ch. Lagarde ir kiti politikos formuotojai. „ECB... Pažadink mane prieš baigdamas peržiūrą“, – elektroniniame laiške rašė „ING Germany“ vyriausiasis ekonomistas Carstenas Brzeskis.
„Spaudos konferencijos metu pateiktos detalės buvo apgailėtinai skurdžios – ne ką išsamesnis pasirodė ir po to sekęs pranešimas spaudai“, – pažymėjo Andrew Mullineris, „Janus Henderson Investors“ portfelio valdytojas.
Pasak dviejų anoniminių šaltinių, turinčių informacijos šiuo klausimu, Valdančiosios tarybos nariai sąmoningai susilaikė nuo konkrečių dalykų, kad būtų išvengta diskusijos nukreipimo kuria nors konkrečia linkme. ECB atstovas komentuoti atsisakė.
Politikos formuotojų pranašumas – šiek tiek šviesesnis ekonominis fonas, suteikiantis jiems erdvės permąstymui. Prekybos įtampa atslūgo pasirašius preliminarų JAV ir Kinijos prekybos susitarimą – nors prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę perspėjo, kad virš Europos Sąjungos vis dar kybo automobilių tarifų grėsmė – ir išaugus įmonių ir investuotojų pasitikėjimui.
Ch. Lagarde atkreipė dėmesį į „saikingai augančios bazinės infliacijos“ požymius – ši pastaba trumpam pakylėjo eurą aukštyn – ir pabrėžė, kad ECB ekonominėje perspektyvoje neigiamos rizikos yra „šiek tiek mažiau išreikštos“.
Tačiau infliacijai nepajėgiant pakilti aukščiau už 1 proc., monetarinė politika, pasak prezidentės, privalo išlikti „ypač palanki“, ir pakartojo, kad vyriausybės, turinčios erdvės išlaidų didinimui, turėtų būti pasirengusios tai ir padaryti.
Tokios problemos kaip globalizacija, digitalizacija ir demografija kelia iššūkį nuo seno įsitvirtinusiai teorijai, esą infliacija pakils, jei tik įdėsime pakankamai pinigų. Dėl neigiamų palūkanų normų ir 2,6 trilijonų eurų įsigyto turto vartotojų kainos iki šiol tik nežymiai praaugo 1 proc.
Kitoms ekonomikoms sekėsi ne ką geriau. Japonijos infliacija, nepaisant ypač palankios politikos, keletą dešimtmečių buvo sumažėjusi. JAV, kur šiek tiek padėjo fiskalinė politika, Federalinė rezervų sistema šiuo metu taip pat peržiūri savo strategiją. Tikimasi, kad rezultatai bus paskelbti jau šiais metais.
Savo pastabose Ch. Lagarde ir toliau gynė sprendimą sutelkti dėmesį į klimato kaitos riziką ekonomikai, nepaisant kritikų, kurie teigia, kad tai atitrauks politikos formuotojus nuo jų pirminių užduočių.
„Sunku būtų nesutikti, kad klimato pokyčiai kelia grėsmę finansiniam stabilumui, – kalbėjo Ch. Lagarde. – Tai svarbus klausimas, kuris bus svarstomas peržiūrint mūsų strategiją. Turėsime aptarti klimato kaitos poveikį, jo pasekmes, įtaką mūsų veiksmams – visus šiuos klausimus.“
ECB posėdyje, 500-ajame nuo tada, kai prieš du dešimtmečius buvo įkurtas centrinis bankas, Valdančioji taryba taip pat nusprendė išlaikyti indėlių palūkanų normą nepakitusią (-0,5 proc.), kaip ir obligacijų pirkimo tempą (20 milijardų eurų per mėnesį). Ekonomistai to ir tikėjosi.
Politikos formuotojai pakartojo pažadą, kad skolinimosi kaštai ir toliau išliks dabartiniame ar žemesniame lygyje, kol infliacijos prognozė „tvirtai“ pasieks jų išsikeltą tikslą. Kiekybinis palengvinimas veiks tiek laiko, kiek reikės.
Nors šios gairės dabar taip pat bus peržiūrėtos, Ch. Lagarde nenurodė, kokie gali būti politikos pokyčiai.
„Kalbant apie mūsų sprendimus, nieko nelaukčiau, nesitikėčiau ir neatmesčiau, – sakė ji. – Aš turiu savo požiūrį, kaip ir kiti nariai. Mano misija – apjungti visus šiuos požiūrius.“
Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai…
„Kaip ir buvo galima tikėtis, ilgai lauktoje Europos centrinio banko strateginėje apžvalgoje pagrindinis dėmesys bus teikiamas kainų stabilumui... Greičiausiai iki kitų metų pabaigos politika išliks tokia, kokia yra, o tai turėtų suteikti centriniam bankui pakankamai erdvės, kad būtų galima sutelkti dėmesį į ilgalaikius klausimus.“ – Maeva Cousin
