Virš Artimųjų Rytų pakibo didžiulio konflikto grėsmė, bet Iranas jau dabar gali jaustis žengiantis pergalės link vedančiu keliu. Rugsėjo mėnesį netikėtai surengta ataka, nukreipta į Abkaiko (Saudo Arabija) naftos perdirbimo įmonę, ir vangi nukentėjusiosios šalies reakcija akivaizdžiai rodo, kad Teheranas visomis išgalėmis ir sėkmingai stengiasi įgyti strateginį pranašumą prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, rašo politikos analitikas ir „Dvipartinio politikos centro (Bipartisan Policy Center)“ apžvalgininkas Jonathanas Ruhe.
Kadangi Iranas ir jo remiamos grupuotės gali pasinaudoti didžiuliu kiekiu naujų ginklų, leidžiančių tiksliai nusitaikyti į palyginti toli esančius objektus, darosi pagrįstai neramu, kad bus suduota destabilizuojančių, o gal net triuškinančių smūgių, nukreiptų į strategiškai reikšmingus įvairiose regiono vietose esančius objektus, skelbiama portalo nationalinterest.org publikacijoje.
Galima paminėti tris tokią situaciją lėmusius veiksnius: atnaujintą Irano ginklų arsenalą, regioninę ekspansiją ir tuo pat metu įvykusį priešų apsupimą bei nepakankamai gilias tų priešų strategines įžvalgas.
Nors atrodo neįtikėtina, bet pranašumo Iranas siekia tuo metu, kai yra taikomos sankcijos, disponuodamas tik senstelėjusiomis įprastomis karinėmis pajėgomis, galėdamas naudotis nedideliu gynybai skiriamu biudžetu ir neturėdamas jokio branduolinio ginklo. Didžiausios pastangos akivaizdžiai skiriamos puolimo galiai didinti – rūpinamasi didesniu balistinių ir sparnuotųjų raketų, taip pat dronų tikslumu bei diapazonu.
Įprastoms artimojo nuotolio balistinėms raketoms skiriama mažiau dėmesio nei branduolinio ginklo naudojimo priemonėms, tačiau konkretūs patobulinimai, susiję su jų diapazonu, pavojingumu ir tikslumu, neramina tikrai ne mažiau. Irane gaminamos ir priešlaivinės balistinės raketos, pasižyminčios pažangesniu valdymu, tikslesniu nukreipimu į galutinį tikslą ir didesniu manevringumu.
Mažiau rūpinamasi ir sparnuotosiomis raketomis, nors jos, be abejonės, – daug svarbesnės. Irano dispozicijoje – vis tikslesnės sparnuotosios raketos, skirtos sausumos objektams atakuoti. Vienomis iš jų buvo apšaudyta įmonė Abkaike. Minėtina, kad kai kurios pajėgios perskristi visą Artimųjų Rytų regioną. Šalyje gaminamos ir tolimesnio nuotolio priešlaivinės sparnuotosios raketos, kurias galima paleisti iš mobiliųjų kranto apsaugos baterijų arba galybės raketinių katerių. Ne per seniausiai Pentagono paskelbtoje ataskaitoje tie kateriai buvo pavadinti svarbiausiais laivais Irano Persijos įlankos flotilėje. Irane kuriamos ir iš povandeninių laivų paleidžiamos priešlaivinės sparnuotosios raketos.
Trečią Teherano ginklų arsenalo grandį sudaro dronai – bepilotės virš sausumos ir vandens naudojamos priemonės. Kovinių galvučių funkciją dažnai atliekančius dronus Iranas naudoja rengdamas kamikadzės stiliaus atakas. Pastaruoju metu buvo pasirūpinta didesniu šių priemonių tikslumu.
Dėl atliktų patobulinimų Irano dronai ir raketos tapo ypač efektyviais ginklais: prieš didelį jų skaičių neatsilaiko net pati išmaniausia gynyba.
Šiuos ginklus Teheranas eksportuoja po visą regioną. „Hezbollah“ ir husių grupuočių, veikiančių atitinkamai Libane ir Jemene, arsenalą nuolatos papildo Irano tiekiamos tikslios artimojo nuotolio balistinės ir priešlaivinės sparnuotosios raketos, taip pat dronai. Organizaciją „Hezbollah“ Iranas aprūpina rinkiniais, su kuriais tūkstančius nekontroliuojamų raketų ir didelio kalibro artilerijos pabūklų galima paversti tiksliais ginklais. Artimojo nuotolio balistines raketas bei dronus Iranas tiekia ir remiamoms grupuotėms Sirijoje bei Irake.
Tolydžio gausinamas preciziškai valdomų ginklų arsenalas leidžia Iranui apsupti priešininkus persidengiančias teritorijas apimančia, tiksliai nukreipiama ugnimi, kurią Izraelis praminė ugnies žiedu. Persijos įlankos šalims kyla vis didesnė rizika atsidurti Irano, Irako ir Jemeno taikinyje, o Izraeliui gresia smūgiai iš Libano, Sirijos ir taip pat Jemeno. JAV pajėgos gali būti atakuojamos iš bet kurio Irano placdarmo.
Minėtas ugnies žiedas sustiprina visą turimą galią, kurią Iranas gali nukreipti net ir į dideliu atstumu nutolusius priešininkus. Negana to, Teheranas gali smogti iš bet kurios sau patogios pusės ar net kelių vietų tuo pačiu metu, o apsiginti turintiems priešininkams tenka susidurti su Sizifo darbui prilygstančia užduotimi: kaip užsitikrinti maksimalią apsaugą 360 laipsnių kampu.
Kalbant apie neprognozuojama kryptimi kylančią grėsmę, tenka paminėti ir senkančias galimybes pasirengti atsakomosioms reakcijoms, su kuriomis yra priversti taikstytis Irano priešininkai: Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pozicijos ne vienus metus silpninamos Jemene, o Izraeliui šiandien tenka suktis keliuose frontuose.
Plečiantis Irano strateginėms užmačioms siaurėja galimybės, kurias gali rinktis priešininkai, ir taip priversti apsiriboti vos keletu reikšmingų taikinių. Nauji ginklai ir regioninė plėtra teikia Teheranui vis daugiau galimybių įgyti strateginį pranašumą, kritiniams taikiniams suteikiant įkaitų statusą.
Šiuo metu Artimuosiuose Rytuose yra dislokuota maždaug 60 tūkst. JAV karių, bet jie bazuojasi stambiuose punktuose Irake, keliose oro ir jūrų pajėgų bazėse Persijos įlankoje ir karo laivuose. Regioniniams JAV sąjungininkams taip pat pavaldžios tik kelios oro ir jūrų pajėgų bazės.
Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Izraelio situacija panaši: valstybėms tenka kliautis vos pora uostų, į kuriuos dėl ekonominių sumetimų kursuoja lėtai judantys didelio tonažo tanklaiviai bei konteinervežiai. Elektros energijos generavimo, cheminio apdorojimo ir vandens paruošimo įmonių taip pat nėra daug: pavykusi ataka, nukreipta į pagrindinę Saudo Arabijos vandens valymo gamyklą, ištisiems metams pasmerktų šalį likti be vandens tiekimo. Persijos įlankos valstybėse įgyvendinami megaprojektai – dangoraižių ir oro uostų statybos – lemia tai, kad vertingi objektai vis dažniau tampa stambiais pavieniais taikiniais.
Būtent šie pažeidžiamomis vietomis laikomi taškai ne kartą nukentėjo nuo husių grupuočių atakų: Saudo Arabijos vyriausybės pastatai, karinės bazės, aerodromai, naftotiekio ir naftos pumpavimo stotys, taip pat prekybiniai laivai, tanklaiviai bei JAV ir sąjungininkų laivyno pajėgos, dislokuotos gyvybiškai svarbiame Bab al Mandebo sąsiauryje, ilgokai nepalieka husių taikiklių kaip objektai, į kuriuos nukreipiami preciziškai valdomi raketos ir dronai.
Pastaruoju metu buvo nusitaikyta net į konkrečius kilimo ir tūpimo takus bei terminalus Saudo Arabijos oro uostuose. Akivaizdu, kad dėl Irano siekio disponuoti tiksliai valdomomis tolimojo nuotolio raketomis ir dronais kyla grėsmė ne tik teritoriniams taikiniams, kaip antai miestai arba plačiai išsidriekusios bazės, bet – ir tai dar svarbiau – pavieniams mažų matmenų objektams, priklausantiems svarbiausioms infrastruktūroms, tokiems kaip karinių apygardų centrai, angarai, dokai, greitkelių sankirtos, aušinimo bokštai, rezidencijos ir ambasados.
Vertinant platesniame kontekste, Abkaiko atakos svarbos negalima suvesti vien į naftą. Juk vos per 17 minučių 18 dronų ir 7 sparnuotosios raketos, paleisti iš šiaurės rytų ir nuskrieję daugiau nei 600 kilometrų neaukšta, manevringa trajektorija, padarė apčiuopiamos žalos nemenkam skaičiui pastatų, priklausančių didžiausiai pasaulyje naftos perdirbimo įmonei. Saudo Arabijos gynyba tuo metu buvo atgręžta į pietvakariuose esantį Jemeną. Buvo manyta, kad Iranas atakuos jūrų uostą, oro uostą arba JAV karinę bazę, užuot visų pirma rinkęsis Abkaiką.
Visgi labiausiai iškalbingas faktas, matyt, tas, kad Rijadas į tą išpuolį niekaip neatsakė, o JAV tepagrasino sankcijomis. Tai tik patvirtina supratimą, kad Irano kuriami ir disponuojami tiksliai valdomi tolimojo nuotolio ginklai gerokai prisideda prie realiai padidėjusio strateginio pranašumo.
Jungtiniai Arabų Emyratai nuo Teherano keliamos grėsmės stengėsi apsidrausti dar gerokai iki Abkaiko: verta paminėti kad ir operacijų prieš husius nutraukimą. Be to, buvo pradėta bendra diskusija jūrų saugumo tema, nors Irano pajėgos akivaizdžiai pažeidinėjo laivybos laisvę Persijos įlankoje. Po Abkaiko Jungtinių Arabų Emyratų pavyzdžiu patylomis pasekė ir Rijadas. JAV, savo ruožtu, demonstruoja akivaizdų nenorą imtis ko nors daugiau nei ekonominės priemonės.
Izraelio nusiteikimas Irano atžvilgiu, be abejo, yra kur kas priešiškesnis. Vis dėlto „Hezbollah“ išlieka kaustančia jėga, paralyžiuojančia Jeruzalės veiksmų laisvę. Izraelis iš esmės toleruoja reguliariai iš Gazos Ruožo iššaunančias raketas, kurių tikslas – atitraukti dėmesį nuo fronto šiaurėje. Nuo galingesnių veiksmų prieš Iraną Izraelį sulaiko juntama „Hezbollah“ atsako grėsmė.
Iranas ir Izraelis jau apsimainė parodomaisiais niuksais, bet Teheranas ir jo tarpininkai gali sukelti daug didesnių nuostolių nei Abkaiko ataka, žinoma, jei tik nutartų imtis atitinkamų veiksmų. Šitai žinodami JAV ir Izraelio pareigūnai įspėja apie tai, kad Teheranas nesijaučia sulaikytas, todėl būsimų atakų tikimybė – reali.
Tikroji JAV maksimalaus spaudimo strategija turėtų pasireikšti daugiau nei sankcijomis: tai turėtų būti veiksmai, visų pirma atgrasantys Iraną nuo tiksliai nukreipiamų ginklų naudojimo. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pastaruoju metu įgyvendintas sprendimas sustiprinti apsaugą nuo balistinių raketų Persijos sąsiauryje – nors ir būtinas, tačiau tikrai nepakankamas žingsnis. Apsauga nuo sparnuotųjų raketų, įskaitant uždarosios gynybos ginklų kompleksus, kur kas labiau pasiteisintų kaip priemonė, leidžianti aptikti ir sunaikinti Irano ginklus. Nepaisant kylančių sunkumų, JAV ir jų sąjungininkėms regione reikėtų pasirūpinti koordinuotu apsaugos nuo raketų priemonių valdymu.
Procesas gali užtrukti. Žingsnis, kurį pavyktų žengti nedelsiant, galėtų būti JAV ir kitų šalių iniciatyva taikoma Jungtinių Tautų numatyta ginklų embargo politika Irano ir Jemeno atžvilgiu, draudžianti Teherano ginklų perdavimo operacijas. JAV taip pat turėtų pasirūpinti, kad Izraelis turėtų ginklų ir priemonių, būtinų siekiant tęsti priešinimąsi Iranui.
JAV pareigūnai neklysta akcentuodami, kaip svarbu, kad Iranas vėl patirtų atgrasomąjį poveikį. Norint šito pasiekti, JAV turi kuo skubiau sutramdyti priešininką, kurio strateginis pranašumas Artimuosiuose Rytuose su pagreičiu auga.