Pardavė, nes turėjo skolų
DELFI susisiekus su A. Avuliu, jis pasakojo, kad, prieš dabartiniam „Grigeo“ grupės prezidentui Gintautui Pangoniui 2010 m. įsigyjant tuometinį „Klaipėdos kartoną“, įmonė priklausė bendrovei „Hanner“.
„Mes kažkuriais metais užsidirbome pinigų ir pradėjome investicijas diversifikuoti, tai yra investavome ne tik į nekilnojamą turtą (NT), bet ir į kitas veiklas“, – sakė jis ir patikslino, kad tuomet investicijos buvo daromos ne jo asmeniniu, tačiau bendrovės „Hanner“ vardu.
Tada, kaip atsiminė, jo valdoma NT bendrovė ne tik įsigijo kontrolinį „Klaipėdos kartono“ fabriko investicijų portfelį, tačiau valdė ir šiandien vieną didžiausių kelių ir tiltų statybos bendrovę „Šiaulių plentas“.
„Bet paskui užgriuvo krizė ir tam, kad išgyventume, teko viską parduoti“, – apgailestavo verslininkas ir sakė „Klaipėdos kartoną“ tada G. Pangoniui pardavęs „tikrai per pigiai“, tačiau 2008–2009 m., užklupus krizei, jis pasirinkimo nebeturėjo.
„Todėl, kad krizė buvo. Mes įmonę norėjome parduoti jau 2009 m., bet niekas nepirko.
Turėjome tada daug paskolų bankuose, buvo labai labai sunkus periodas gyvenime, pats sunkiausias. Buvome priversti parduoti“, – atsiminė jis.
Paklausus, kiek dar, prieš parduodant įmonę, pagrindinį akcijų paketą valdančios „Hanner“ prezidentas gilinosi į fabriko veiklą, jis teigė į ją labai nesikišęs.
„Minimaliai. Matydavau kartą per mėnesį rezultatus. Atvažiuodavo įmonės direktorius į Vilnių, atsiskaitydavo, kas padaryta, ir viskas“, – atsiminė jis.
Įtaria kerštavimą ir sąskaitų suvedimą
A. Avulio paklausus, ar jam, pardavus įmonę G. Pangoniui, teko ką nors girdėti apie tai, kad nuotekos gali būti leidžiamos į Kuršių marias, jis tikino turintis savo istorijos versiją.
„Nelabai tikiu, ką dabar kalba žmonės, nes įmonė turėjo ir turi valymo įrengimų, man apskritai atrodo mistika, kaip galima sakyti, kad leidžia kažkur tas nuotekas? Juk jos eina į valymo įrengimus.
Aš tikrai negaliu vertinti dabartinės situacijos, nes nežinau, bet žinau principą, kad fabrikas senas ir jie turėjo bei turi valymo įrengimų.
Manau, kad čia yra kitas variantas, apie kurį niekas kol kas nerašo ir nekalba. Yra didelis konfliktas kitoje vietoje. Prieš porą mėnesių ar kažkiek laiko buvo nuskambėjęs kitas skandalas, kad „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius (Vidas Beržonskis – red. past.) buvo nušalintas nuo pareigų ir G. Pangonis kreipėsi į prokuratūrą dėl (turto – red. past.) grobstymo ar kažko panašaus.
Manau, kad čia yra karas arba tiesiog suvedamos sąskaitos“, – savo nuomonę dėstė A. Avulis.
Paprašytas patikslinti, ar jis mano, kad buvęs įmonės direktorius V. Beržonskis šiandien taip kerštauja G. Pangoniui, A. Avulis teigė esantis tuo įsitikinęs.
„Esu 99,9 proc. įsitikinęs. Tai yra mano nuomonė“, – pabrėžė jis.
Prakalbus apie galimą bendrovės nuotekų leidimą į marias ir naktimis galimai buvusias atidarytas sklendes, A. Avulis sakė tokiomis istorijomis netikintis.
„Čia ne visai realistinės istorijos“, – sakė jis ir dar kartą patikino, kad kita versija jam priimtinesnė.
„G. Pangonis sukonfliktavo su „Grigeo Klaipėdos“ vadovu ar vadovais, praėjo pora mėnesių ir tada atsitinka mistinis skandalas, kad kažkas naktimis atsuka (sklendes – red. past.) ir leidžia nuotekas į marias. Kas eis naktimis atsukinėti sklendžių? Pirmiausia, kas duos nurodymą, antra, kaip tu priversi žmogų eiti naktį atsukinėti sklendžių?“ – svarstė verslininkas.
Jis tikino, kad pats dirba statybose ir puikiai suvokia, ką reiškia duoti nurodymus savo darbuotojams.
„Mes žmonių paprašome padirbti šeštadienį, nes atsiliekame nuo grafiko, o žinote, kokį atsakymą gauname? „Eik pats ir dirbk“, – atsako mums.
Čia taip gali sakyti (kad sklendės buvo atidarinėjamos naktį – red. past.) žmonės, kurie niekada nebuvę susidūrę su gamyba ar statyba, tada ir pasakoja tokias istorijas. Kas eis tau naktį atsukinėti sklendžių? Manau, tai – absoliuti nesąmonė“, – sakė jis.
„Man čia tikrai panašu į suvedamas sąskaitas. Nežinau, kokios buvo aplinkybės bendrovėje „Grigeo Klaipėda“, kad nušalintas generalinis direktorius ir jam iškelta baudžiamoji byla, bet, esant tokioms aplinkybėms, visada būna atoveiksmis. Visada. Kita pusė ginasi, ir ta gynyba dažniausiai baigiasi kerštu“, – DELFI tikino jis.
Klausimų dėl ankstesnio vadovo kilo ir kitiems
Apie Lietuvą sukrėtusį skandalą dėl galimai į Kuršių marias leistų nuotekų buvo kalbamasi ir laidoje „DELFI 11“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius tada taip pat neatmetė varianto, kad tai gali būti susiję su neseniai atleistu įmonės generaliniu direktoriumi.
„Kiek man yra žinoma, „Grigeo“ įmonė įsigijo šį popieriaus, kartono fabriką. Jis turėjo keturis savininkus iki tol, kol įsigijo pati „Grigeo“ įmonė, vadovaujama G. Pangonio.
Labai abejočiau, kad būtų įmanoma nutiesti be jokių leidimų 12–14 kilometrų vamzdį, kiek girdėjau iš pačios žiniasklaidos, be jokių leidimų galimybių, apeinant tuos pačius valymo įrengimus.
Arba tai – liekana iš praeities, kuo aš labiau linkęs tikėti, iš seniau egzistavusių vamzdžių, arba buvo padaryta kažkokių pakeitimų. Kieno tie pakeitimai buvo padaryti? Buvusių keturių savininkų nuo privatizavimo laikų ar vadovaujant p. Pangoniui, būtų sudėtinga pasakyti, bet taupyti iš esmės nelabai tokius didelius skaičius, žiūrint į įmonės apyvartą ir pelną... Man sunku tuo patikėti.
<…> 1–1,5 proc. nuo visos įmonės apyvartos sutaupoma suma, ar ji galėtų būti tikslas? Aš labai abejoju. Ir turėti tokią riziką: kiekvienas skaičiuoja, vertina tą riziką, o, turint tokią p. Pangonio istoriją, neįvertinti tos rizikos, aš labai abejočiau. Galbūt pavaldiniai, galbūt žinojo, čia daug niuansų.
Taip pat mes matome, kad prieš keletą mėnesių atleidus vadovą, kuris galimai turėjo kažkokių įtartinų sandorių įmonės nenaudai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas iš pačių akcininkų pusės, be abejo galėjo iššaukti tam tikrą ir neteisybės papasakojimą“, – laidoje „DELFI 11“ svarstė V. Janulevičius.
DELFI bandė gauti tiesioginį buvusio generalinio direktoriaus V. Beržonskio kontaktą bei komentarą dėl situacijos, tačiau redakcijai pavyko susisiekti su buvusio generalinio direktoriaus artimaisiais bei jo advokatu Nerijumi Stuku. Per šiuos asmenis DELFI buvo perduota, kad kol kas V. Beržonskis „jokių komentarų pateikti nenori.“
Įtarimus pareiškė trims darbuotojams
Praėjusią savaitę prokuratūra taip pat patikslino, kad, BNS teigimu, įtarimai dėl galimos taršos į Kuršių marias pareikšti įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir trims jos darbuotojams.
„Šiai dienai pareikšti įtarimai keturiems asmenims, tarp jų yra juridinis asmuo (...) Manome, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis ir manome, kad jų turėtų būti daugiau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė.
Kaip tada teigė prokurorė, įtarimai pareikšti buvusiam įmonės vadovui, operatoriui bei asmeniui, vadovavusiam nuotekų valyklai.
„Įtariamieji parodymų nedavė, dėl kaltės nepasisakė (...) Vienas iš jų yra operatorius, vienas iš jų yra vadovas, tai vyras – buvęs „Grigeo Klaipėda“ direktorius“, – tada teigė prokurorė. Ji neatskleidė įtariamųjų pavardžių. Jiems įtarimai pareikšti dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo.
„Už dokumentų klastojimą atsakomybė yra iki šešerių metų laisvės atėmimas, už taršą taip pat, o juridiniam asmeniui bauda iki 5 mln. eurų, įmonės likvidavimas arba veiklos sustabdymas“, – tvirtino G. Skersinskytė.
Taip pat jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą
DELFI primena, kad kaip rašė vz.lt, 2019 m. gegužės 17 dieną Klaipėdoje vykusiame „Grigeo Klaipėdos“ valdybos posėdyje buvo nuspręsta iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų atleisti V. Beržonskį.
Taip pat buvo teigiama, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra tuomet taip pat patvirtino, kad liepos 1 d. gavo „Grigeo“ kreipimąsi, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį – Turto iššvaistymas.
„Taip pat informuojame, kad šių metų liepos 19 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo Baudžiamojo persekiojimo skyriuje yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – buvo rašoma vz.lt prokuratūros atsiųstame atsakyme.
„Verslo žinių“ šaltinių teigimu, byla buvo inicijuota dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“‘ krakmolą – žaliavą popieriaus gamybai – pirko per su buvusiu vadovu susijusią įmonę.
„Spėjama, kad įmonei galėjo būti padaryta keliais milijonais eurų vertinama žala“, – tada teigė portalas.
