Be bandymo identifikuoti galimą ryšį tarp cholesterolio koncentracijos kraujyje, kai žmogus dar jaunas, ir vėliau atsirandančios minėtos rizikos, mokslininkai pateikė dėmesio vertų rekomendacijų, susijusių su tolesne šios srities tyrimų plėtote, rašoma portale „Medical News Today“.
Remiantis begalės tyrimų išvadomis, aukštas cholesterolio lygis neabejotinai gali tapti širdies ligą arba insultą lemiančiu veiksniu. Kaip skelbia statistika, Jungtinėse Valstijose širdies ligos yra dažniausia žmonių mirties priežastis, o insultas – penkta pagal dažnumą.
Cholesterolis – tai į riebalus panaši medžiaga, gaminama kepenyse ir esanti tam tikruose maisto produktuose, pavyzdžiui, kiaušiniuose, sūryje ir konkrečių rūšių mėsoje.
Cholesterolis yra būtinas tam tikroms organizmo funkcijoms palaikyti. Visgi dėl per didelio „blogojo“ cholesterolio, kitaip – mažo tankio lipoproteinų (MTL), kiekio gali imti susidarinėti riebalų sankaupos, nuo kurių užsikemša kraujagyslės ir automatiškai iškyla širdies, kraujagyslių ligos arba insulto rizika.
Aukštą bendrojo cholesterolio lygį mokslininkai sieja ir su antsvoriu, vangiu fiziniu aktyvumu, rūkymu bei alkoholio vartojimu.
Aukštesnis nei 240 mg/dl (miligramų decilitre kraujo) bendrojo cholesterolio lygis, kaip paaiškėjo, yra būdingas daugiau nei 12 proc. ne jaunesnių kaip 20-ies metų amerikiečių. Minėtą lygį medikai įvardija kaip aukštą. Ypač neramina, kad aukštas bendrojo cholesterolio lygis nustatytas 7 proc. vaikų ir paauglių, kurių amžius – 6–19 metų.
Didelio tankio lipoproteinai (DTL) yra „gerasis“ cholesterolis, padedantis išstumti MTL cholesterolį iš kraujagyslių ir sugrąžinti jį į kepenis, vadinasi, ir pašalinti iš organizmo.
Ilgalaikis lipidų poveikis
Žurnale „The Lancet“ aprašytas naujas, išsamus tyrimas buvo atliktas stebint 400 tūkst. piliečių iš 19-os pasaulio šalių ir tiriant per 43,5 metų (nuo 1970-ųjų iki 2013-ųjų) pasireiškusius pokyčius jų organizme. Remiantis gautais rezultatais peršasi akivaizdi išvada, kad tarp „blogojo“ cholesterolio (ne DTL) lygio jaunesnių nei 45-ių metų žmonių kraujyje ir vėliau atsirandančios širdies ligų ir insulto rizikos iš tiesų egzistuoja tiesioginis ryšys.
Stebėsena ir modeliavimu pagrįstas tyrimas, kurio metu buvo analizuojami konkrečių lygių duomenys, parodė, kad aukštokas ne DTL cholesterolio lygis jaunyvame amžiuje gali paskatinti širdies ir kraujagyslių funkcijų sutrikimus, sulaukus 75-erių metų.
Minėtina, kad vykdydami analizę mokslininkai naudojosi 38 tyrimų, atliktų Jungtinėse Valstijose, Europoje ir Australijoje, duomenimis.
Iš maždaug 400 tūkst. asmenų, kurių duomenys buvo išanalizuoti, nė vienas iš pradžių nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis. Mokslininkai stebėjo, kaip jų sveikatos būklė kito per kelis dešimtmečius, ir fiksavo visus širdies ligų (ir tapusių mirties priežastimi, ir lengvesnių formų) bei insulto atvejus.
Iš viso buvo užfiksuoti 54 542 įvairaus sunkumo širdies ligų ir insultų atvejai.
Išanalizavę didelės abiejų lyčių asmenų grupės duomenis, mokslininkai priėjo prie išvados, kad mažėjant ne DTL cholesterolio lygiui tolydžio mažėja ir širdies ligų arba insulto rizika.
Mažiausios rizikos grupei buvo priskirti individai, kurių kraujyje ne DTL cholesterolio lygis buvo žemiausias, t. y. siekė ne daugiau kaip 2,6 mmol litre kraujo.
Didžiausia vėliau pasireiškianti širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo nustatyta jaunesniems nei 45 metų žmonėms.
„Jaunesniems žmonėms prognozuojamos rizikos padidėjimą gali lemti ilgai trunkantis kenksmingų lipidų buvimas kraujyje“, – nurodo profesorė Barbara Thorand iš Vokietijos aplinkos higienos tyrimų centro.
Ankstyvos terapijos svarba
Atliktas tyrimas patvirtino, kad ne DTL ir DTL cholesterolio lygis kraujyje yra svarbi aplinkybė prognozuojant su laiku atsirandančią širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Naudodamiesi turimais duomenimis mokslininkai sumodeliavo 35–70 metų asmens, galinčio iki 75 metų susirgti širdies liga, prototipą. Jį kuriant buvo atsižvelgta į tokias aplinkybes kaip lytis, amžius, ne DTL lygis, taip pat tam tikrus širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemiančius veiksnius – kraujospūdį, KMI, diabetą ir rūkymą.
Taip pat buvo aiškinamasi, kiek kylanti širdies ligų rizika gali sumažėti, jei ne DTL cholesterolio lygis būtų 50 proc. žemesnis. Daugiausia galimybių sumažinti būsimą riziką, anot mokslininkų, turi jauniausio amžiaus grupei priskiriami piliečiai.
Pavyzdžiui, jaunesnis nei 45 metų vyras, kurio kraujyje – 3,7–4,8 mmol/l ne DTL cholesterolio ir kuris yra veikiamas ne mažiau kaip dar dviejų širdies ir kraujagyslių ligas lemiančių aplinkybių, patenka į 16 proc. rizikos grupę. Tačiau jei „blogojo“ cholesterolio lygis būtų perpus žemesnis, ta rizika sumažėtų iki 4 proc.
Analogiškai charakterizuojama moteris vėliau atsirandančią riziką galėtų sumažinti nuo 29 iki 6 proc.
Šešiasdešimtmečiams ir vyresniems vyrams, kuriems nustatytas toks pat ne DTL cholesterolio lygis, riziką pavyktų sumažinti nuo 21 iki 10 proc., o tos pačios amžiaus grupės moterims – nuo 12 iki 6 proc.
Mokslininkai mano, kad intensyvios pastangos sumažinti ne DTL cholesterolio lygį gali padėti eliminuoti ankstyvuosius arterijų kimšimosi, t. y. aterosklerozės, požymius.
Deja, taip ir liko neaišku, kiek vėlesniame gyvenimo tarpsnyje atsirandančią širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia šiek tiek padidėjęs arba iš pažiūros normalus cholesterolio lygis. Taip pat nepavyko nustatyti, koks cholesterolio lygis laikytinas koreguotinu, ypač jei asmuo palyginti jaunas.
„Rodikliai, kuriais šiuo metu remiamasi vertinant kliniką ir sprendžiant, ar būtina skirti lipidų mažinimo kursą, leidžia spręsti tik apie per dešimtmetį atsirandančią širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl, ypač jei žmogus jaunas, jų tikrai nepakanka, kad būtų galima įvertinti per visą gyvenimą tikėtiną riziką“, – atkreipia dėmesį tyrimo bendraautoris profesorius Stefanas Blankenbergas.
Taigi, nėra galutinai aišku, ar palyginti jauniems žmonėms, kuriems rizikos atsiradimo tikimybė per artimiausius 10 metų yra gana nedidelė, tačiau vėliau – gerokai padidėja, ankstyva terapija duos daugiau naudos nei vėlyvesnė. Norint tai išsiaiškinti, anot mokslininkų, būtina atlikti išsamesnius tyrimus.
Vardijant tyrimo trūkumus reikėtų paminėti, kad padarytos išvados gali neatspindėti realios padėties visuose regionuose ir etninėse grupėse, nes tiriamieji buvo aukštu pajamų vidurkiu išsiskiriančių šalių piliečiai.
Pabaigai telieka pasakyti, kad aukštam cholesterolio lygiui nėra būdinga jokia simptomatika, todėl daugelis žmonių apie jį nė nežino. Cholesterolio lygis nustatomas gydymo įstaigose, atliekant paprasčiausią kraujo testą.
