Tokiems „oratoriams“ norisi pasakyti: „ar aš prašiau, kad už mane kalbėtumėte“? Nei savo giminių, nei kaimynų, nei tarp pažįstamų nežinau nė vieno pensininko, kuris gyventų skurde ar badautų. O užstrigusi plokštelė nepaliauja suktis. Ypač suintensyvėja prieš rinkimus. Jokia naujiena, kad dėl visko kaltas yra „žiaurusis“ Kubilius. Juk jis atėmė iš vargšų pensininkų pensijas ir „įsidėjo“ sau į kišenę. Užmerkiame akis ir vaizduojame, kad nieko negirdėjome apie kilusią finansinę krizę, kurią taip pat „sukėlė“ Kubilius. Kodėl valstybės iždas liko tuščias, čia jau kita kalba.

Man taip pat sumažino pensiją. Bet juk reikia bent kukliai prisidėti, kai Tėvynė bėdoje. Be to, gerai žinau, kad tuo metu buvusios mažiausios pensijos apie 620 Lt nebuvo pajudintos nė vienu centu. Ir politikanams, ir „nuskriaustiesiems“ pensininkams reikėtų turėti bent trupinėlį sąžinės bei padorumo ir įžūliai nemeluoti. Nėra Lietuvoje taip blogai, kaip nori pavaizduoti mūsų vidiniai ir išorės priešai. Ir pensininkai tikrai neskursta. Na, o kad kai kam norisi pinigų daugiau ir daugiau, tai jo problema (kaip dabar madinga sakyti).

Man taip pat gaila tų vargšų benamių, besimaitinančių labdaros valgyklose. Aš kiek galiu, taip pat paaukoju. Tačiau ir tarp jų yra visokių. Vieni iš tikrųjų likimo nuskriausti, kiti patys pasirinkę tokį gyvenimo būdą. Keletą pažįstu. O kur dar piktybiškieji pašalpininkai? Nuo senų laikų, visose, kad ir turtingiausiose valstybėse visada buvo ir bus vargšų. Tai kodėl Lietuva turėtų būti išimtis? Ir Bažnyčia, ir valstybė, ir visuomeninės labdaringos organizacijos rūpinasi vargstančiais žmonėmis.

Kreipiuosi į tuščiagalvius politikus: baikite veidmainiškai gailėtismūsų, pensininkų, ir mus žeminti. Jeigu neturite idėjų, tai tušti pliurpalai niekuo nepadės valstybei.

Kreipiuosi į „kolegas“ pensininkus: baikite virkauti ir dejuoti dėl atimtų pensijų. Juk mes neskurstame ir nebadaujame. Dėkokime Dievui, kad gyvename laisvoje Tėvynėje. Juk pasaulyje yra žymiai svarbesnių ir sudėtingesnių problemų. Reikėtų ir žiniasklaidai vieną kartą pasisukti „kitu kampu“.