ES vadovas, kalbėdamas telefonu su Irano prezidentu Hassanu Rouhani, paragino mažinti įtampą po to, kai Teheranas raketomis smogė karinėms bazėms Irake, kuriose laikoma amerikiečių pajėgų, atsakydamas į JAV įvykdytą vieno iš įtakingiausių Irano generolų nužudymą.
D. Trumpo trečiadieninis pareiškimas apramino būgštavimus dėl gresiančio karo, tačiau JAV lyderis pareikalavo, kad kitos 2015 metų Irano branduolinio susitarimo šalys pasektų JAV pavyzdžiu ir pasitrauktų iš šio susitarimo.
Susitarimą pasirašiusios Europos valstybės – Britanija, Prancūzija ir Vokietija – deda daug pastangų šiai sutarčiai išsaugoti. Nors 2018 metais D. Trumpui pasitraukus iš sutarties su Iranu ir sugrąžinus sankcijas Teheranui, jos likimas pakibo ant plauko, Ch. Michelis tvirtina, kad sutartis tebėra labai svarbi.
„JCPOA (Bendrojo išsamių veiksmų plano) susitarimas buvo svarbus pasiekimas po 10 metų trukusių tarptautinių derybų. Jis iki šiol išlieka svarbia priemone stabilumui regione užtikrinti“, – sakoma pirmininko biuro pranešime apie jo pokalbį telefonu su H. Rouhani.
Pranešime sakoma, kad Ch. Michelis pabrėžė, jog „ES turi savo interesų ir savo viziją“ – taip netiesiogiai atsiribodamas nuo Vašingtono.
Tačiau 28 ES šalių Tarybai vadovaujantis Ch. Michelis perspėjo H. Rouhani, kad Iranas privalo „vengti imtis negrįžtamų veiksmų“.
Teheranas sekmadienį paskelbė nebesilaikysianti įsipareigojimų pagal JCPOA dėl savo naudojamų urano sodrinimo centrifugų skaičiaus. Pagal šį paktą Teheranui turėjo būti atšauktos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus, kuriais siekta užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.
Šią savaitę Europai teko imtis labai intensyvios diplomatijos, ieškant būdų užgesinti dvi krizes svarbiuose karštuose taškuose jos periferijoje – Irane ir Libijoje, kur JT remiamai vyriausybei spaudimą daro rytinę dalį kontroliuojančios administracijos pajėgos.