„Viską mes žinome, ir aš paprašyčiau valdančiosios partijos vadovų nekomentuoti mano sprendimų. Jeigu jiems tai nėra labai sunku padaryti, tegul šito nedaro, nes mes turime galimybę pakomentuoti tuos sprendimus patys.

Šiuo atveju aš noriu atkreipti dėmesį, į tai, kad pagal Venecijos komisiją mes negalime kaitalioti rinkimų įstatymų likus mažiau nei metams iki rinkimų“, – LRT radijui savo poziciją išsakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, apie rinkimų kartelės mažinimą galima kalbėti įstatymo pakeitimą taikant 2024 metais vyksiantiems Seimo rinkimams, tačiau valdančioji koalicija to daryti nesuinteresuota.

„Jeigu valdančiosios koalicijos atstovai nori kalbėti apie 3 procentų kartelę 2024 metų rinkimuose, mes galime apie tai kalbėti, tačiau tegul pakelia rankas tie, kuriems iš jų tai įdomu. Man atrodo, nepakiltų nė viena ranka“, – teigė šalies vadovas.

Visgi G. Nausėda yra įsitikinęs, kad rinkimų kartelę 2020 metams mažinantis įstatymas yra projektuojamas siekiant, kad į Seimą patektų daugiau mažųjų partijų, o įstatymo pakeitimo iniciatoriams būtų lengviau formuoti valdančiąsias koalicijas.

„Visai visuomenei, visai Lietuvai yra visiškai aišku, kad tai yra projektuojama būtent 2020 metų rinkimams su vienu aiškiu tikslu – kuo daugiau įleisti jaunesniųjų koalicijos partnerių į akvariumą, kad būtų galima formuoti valdančiąsias koalicijas taip kaip būtų patogiau tiems, kurie inicijuoja šitą įstatymo pakeitimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, jeigu veto bus atmestas, visuomenė galės vertinti šio sprendimo pasekmes ir daryti savo išvadas.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Prezidento teigimu, ši valdančiųjų iniciatyva tiesiog dar labiau trikdytų Seimo darbą. Šalies vadovo vetuoti šį projektą prašė tiek Seimo opozicija, tiek šalies politologai.

Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, už tai turi balsuoti ne mažiau nei 71 Seimo narys.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas Seimo narių mandatų gali gauti tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.